Kadras iš rež. François Ozono filmo „Ačiū Dievui“ („Grâce à Dieu“, 2018 m., Prancūzija).
Kadras iš rež. François Ozono filmo „Ačiū Dievui“ („Grâce à Dieu“, 2018 m., Prancūzija).

Komedija, miuziklas, trileris, rimta drama. Kino chameleonu vadinamas prancūzų režisierius François Ozonas per visą savo karjerą išbandė, ko gero, visus kino žanrus. Jo filmų sąrašas varijuoja nuo komedijų iki erotinio trilerio. Kino kritikai pripažįsta – režisieriaus niekada nesukūrė to paties filmo antrą kartą.

Pasižymintis produktyvumu (režisierius sukuria beveik kasmet po filmą), F. Ozonas su kiekvienu kūriniu vis nustebina jau visko mačiusius žiūrovus. Nustebins ir su naujuoju, tikrais įvykiais paremtu filmu „Ačiū Dievui“, kuris Lietuvos kino ekranuose pasirodys balandžio 12 d.

Dalijamės penkiais F. Ozono filmais, kurie užtvirtina režisieriaus kino žonglieriaus reputaciją.

„Ačiū Dievui“ („Grâce à Dieu“, 2019)

Prancūzijoje šiuo metu iškilęs pedofilijos skandalas, sudrebinęs Bažnyčią ir visą šalį. F. Ozonas, remiantis aukų, vaikystėje seksualiai išnaudotų kunigo, liudijimais sukūrė rimčiausią savo karjeros filmą, nustūmęs į šalį mėgstamus vojeristinius žaidimus.

Didžiuoji žiuri prizu Berlyno kino festivalyje apdovanotas „Ačiū Dievui“ pasakoja apie tris vyrus – Aleksandrą, Fransua ir Emanuelį, po 30 metų nutraukusių tylą ir prabilusių apie pedofiliją Liono bažnyčioje. Naujausias F. Ozono filmas atsikleidžia ne tik senas institucijos klaidas, bet ir iš naujo kvestionuoja vyriškumą kine. „Ačiū Dievui“ Lietuvos kino teatrus pasieks balandžio 12 d.

Filmo „Ačiū Dievui“ anonsas:

„Dvilypis meilužis“ („L'amant double“, 2017)

F. Ozonas ne veltui vadinamas ne tik chameleonu, bet ir kino provokatoriumi. Kanų kino festivalio konkursinėje programoje pristatytas režisieriaus filmas „Dvilypis meilužis“ atviromis scenomis tyrinėja moters seksualumą, pasitelkdamas trilerio žanrui būdingus bruožus. Jauna moteris Kloja įsimyli savo psichoanalitiką Polą. Iš pradžių viskas atrodo puikiai, tačiau pamažu Kloja pradeda įtarti, kad jos mylimasis nėra tas, kuo dedasi.

Filmo „Dvilypis meilužis“ anonsas:

„Francas“ („Frantz“, 2016)

Pirmą tarptautinį pripažinimą vokiečių aktorei Paulai Beer (pažįstama iš sausį kinuose rodyto „Tranzito“) suteikęs F. Ozono filmas „Francas“ atsigręžė į prarastąją kartą, bandančią susigrąžinti karo sugriautus gyvenimus. Po Pirmojo pasaulinio karo mažame Vokietijos miestelyje Ana kasdien lanko fronto linijoje žuvusio mylimojo kapą. Vieną dieną prie jos mylimojo kapo gėlių padėti atvyksta paslaptingas prancūzas Adrianas, kuris savo buvimu sujaukia miestelio ramybę. Už vaidmenį filme tuo metu 21-erių metų P. Beer gavo geriausios jaunosios aktorės apdovanojimą Venecijos kino festivalyje.

Filmo „Francas“ anonsas:

„Nauja draugė“ („Une nouvelle amie“, 2014)

Nuo vaikystės Klerė ir Laura buvo neišskiriamos. Net suaugusios ir ištekėjusios, jos išliko geriausios draugės. Tačiau netikėtai po gimdymo mirusi Laura paliko Klerę ir jos vyrą Deividą su naujagime dukrele. Susirūpinusi sielvartaujančiu vyru, Klerė vis daugiau laiko praleidžia Deivido namuose, kol vieną dieną sutinka paslaptingą moterį Virginiją. Pagal populiarų anglų rašytojos Ruth Rendell romaną sukurtas filmas, atskleidžia, kaip susidoroti su sielvartu ir nebijoti pradėti gyvenimą iš naujo.

Filmo „Nauja draugė“ anonsas:

„8 moterys“ („8 femmes“, 2002)

2002 m. pasirodžiusi muzikinė komedija „8 moterys“ išgarsino prancūzų režisierių tarptautiniu mastu. Į filmą pritraukęs garsiausias Prancūzijos aktores Catherine Deneuve ir Isabelle Huppert, režisierius panardina jas į paslaptingą žmogžudystę. Nuošaliame name nužudomas 8 moterų vyras, tėvas, svainis, žentas, brolis, meilužis, šeimininkas. Nelaukdamos policijos jos pačios nusprendžia surasti nusikaltėlį. Nuotaikingas, kriminalinio žanro bruožų turintis filmas, yra vienintelis miuziklas sukurtas per režisieriaus karjerą.

Filmo „8 moterys“ anonsas: