Režisierė Agnès Varda. EPA nuotrauka

Prancūzų kino režisierė Agnès Varda mirė būdama 90-ies, pranešė jos šeima.

Daugelyje režisierės filmų pagrindiniais veikėjais tampa marginalizuoti ar visuomenės atmesti žmonės, filmai pasižymi dokumentikos priemaišomis. Kaip ir daugeliui prancūzų naujosios bangos režisierių, A. Vardai įtaką padarė kino, kaip autorinio meno, teorija. Ji vertė režisierę kurti tik jai būdingą kino stilių – naudojant kamerą tarsi pieštuką. Pati Varda savo kino kūrybos procesą apibūdino kaip cinécriture (liet. rašymas ant kino juostos). Varda nenorėjo atskirti operatoriaus, scenaristo ir režisieriaus vaidmenų kine, norėjo juos sujungti tam, kad būtų sukurtas kuo darnesnis filmas, visi elementai filme turėti perteikti vieną žinutę. 

Prancūzų naujosios bangos režisierė, juokais vadinama šios bangos senele, daugiau nei pusšimtį metų kūrė radikalius, jokiam įrėminimui nepasiduodančius filmus. Ir kino tyrinėtojai, ir kino kritikai, ir žiūrovai juos vadina nepamirštamais, kartais įžūliais, kartais nepatogiais, tačiau įsimintinais. Todėl jų suklasifikuoti ir sudėlioti į aiškias lentynėles nepavyksta, o ir nereikia.

Geriausiai įvertinti režisierės darbai: „Kleo nuo 5 iki 7“ (angl. Cléo from 5 to 7, 1962),  „Bastūnė“ (angl. Vegabond, 1985), autobiografinis dokumentinis filmas „Agnesės paplūdimiai“ (angl. The Beaches of Agnès, 2008).

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka