Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: 
    „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: „Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju“. 
    O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!“ 
    Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.

Skaitiniai KV (168)

Oz 6, 1b–6: Meilės aš trokštu, o ne pjaunamosios aukos

Ps 51, 3–4. 18–19. 20–21ab. P.: Nori tu meilės, o ne aukos.


Komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

Gavėnios liturgija turtinga savo skaitinių ciklu, kuriame atrinkti tie tekstai, kurie yra tinkamiausi siekiant perkeisti savo širdį. Turbūt užtektų vienintelio gavėninio pasiryžimo – sąžiningai apmąstyti kasdienius skaitinius ir pamatytume akivaizdžius rezultatus.

Palyginimas apie fariziejų ir muitininką Šventykloje kviečia mus peržvelgti savo maldos pobūdį. Dažniausiai mums, „profesionaliems katalikams“ – t. y tiems, kurie neapsiribojame sekmadienio Mišiomis, o stengiamės vaisingai ir sąmoningai gyventi savo tikėjimu, gresia profesinė liga, kuri pasireiškia maldos snobiškumu. Štai Antanas meldžiasi ignaciškuoju būdu, o Antanina praktikuoja strėlines maldas, Tadas gieda tik grigališkąjį choralą, o Kristina pripažįsta vien šlovinimą.

Ne, tai nėra blogai. Katalikų Bažnyčia ir yra tuo nuostabi, kad ji kaip sodas, kuriame yra įvairiausių gėlių ir vaismedžių. Įvairūs maldos būdai, bei maldingumo tradicijos liudija įvairialypį Šventosios Dvasios veikimą.

Bėda tai, kad to nė nepastebėdami mes virstame „dvasingumo ekspertais“ ir „maldos profesionalais“ – žinome, kaip melstis, ir net kitus to mokome. Tačiau taip tampame modernių laikų fariziejais, kurie Dievui didžiuojamės savo rūtomis bei mėtomis, o ne nuolankiai pripažįstame, jog esame silpni Jo vaikai, kuriems reikalingas Jo gailestingumas bei amžinoji meilė.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai