Mean Shadows / unsplash.com nuotr.

Jėzus išvyko iš Samarijos į Galilėją. Jis pats buvo pareiškęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“. Kai jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė jį su džiaugsmu, nes buvo matę jo darbus per šventes Jeruzalėje; mat, jie buvo nukeliavę į tas šventes. 
    Jis vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. O Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo. Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžęs į Galilėją, jis atkeliavo pas jį, ir maldavo eiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo marinamas. 
    Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite“. 
    O valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“. 
    Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir išėjo namo. 
    Pareinantį jį pasitiko tarnai ir pranešė, kad vaikas gyvas. Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnui pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar apie septintą valandą atslūgo jam karštis“. Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas“. Ir įtikėjo jis pats ir visi jo namai. 
    Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.

 Skaitiniai KV (173)

Iz 65, 17–21: Daugiau nesigirdės verksmo ir dejonės

Ps 30, 2. 4. 5–6. 11–12a. 13b. P.: Viešpatie, aš tave aukštinsiu: tu gi mane iš priešo rankų ištraukei.


Tai buvo antras ženklas, kurį Jėzus padarė (Jn 4, 54).

Ar gali įsivaizduoti virvelę, nuvytą iš dviejų gijų? Jei taip, tai gali įsivaizduoti ir du šios dienos Evangelijoje susipynusius žodžius – ženklas ir tikėti.

Žodis ženklas minimas du kartus, o tikėti – tris. Tai nėra atsitiktinumas, nes jie susipina į vientisą giją, nusidriekiančią per visą Jono evangeliją. Jei atpažinsime ženklus, – sako Jonas, – mūsų tikėjimas Jėzumi augs. Pats Jėzus duoda užuominą apie tuodu žodžius, sakydamas: „Kol nepamatysite ženklų , netikėsite“ (Jn 4, 48).

Taigi, kaip atpažinti ženklą? Ar visi ženklai stebuklingi? Nebūtinai. Bent tris ženklus galime rasti šios dienos Evangelijoje. Pirmasis pasireiškė galilėjiečių liudijimu. Ir kai karaliaus valdininkas išgirdo, kad Jėzus yra stebukladarys, jis patikėjo.

Vėliau jis maldavo Jėzų ateiti ir išgydyti jo sūnų, nes šis buvo arti mirties. Jėzus jam liepė eiti namo, nes sūnus gyvas. Šie žodžiai buvo antras ženklas. Kai karaliaus valdininkas juos išgirdo, jo tikėjimas išaugo – Jėzui net nereikia eiti į jo namus, vien Jo žodis gali viską! O kai jis sugrįžo į namus ir rado pasveikusį sūnų, gavo galutinį ženklą. To žmogaus tikėjimas dar labiau sustiprėjo, o kartu su juo įtikėjo ir visi namiškiai.

Ar pastebėjai, kad kai kurie ženklai yra visai ne antgamtiški? Tas pats vyksta ir mūsų gyvenime. Kartais jauti, kad Dievas tau kalba per tavo sutuoktinį ar per sekmadienio pamokslą? Galbūt atsiverti Šventąjį Raštą kaip tik toje vietoje, kurią ir reikėjo tau perskaityti, kad gautum atsakymą? O galbūt tik per plauką išvengei didelės nelaimės? Šie momentai ir yra ženklai, per kuriuos Dievas lieja malonę į tavo kasdienį gyvenimą. Tai stiprina mūsų tikėjimą, kad Jėzus tikrai yra, kad Jis myli mus, kad yra su mumis.

Ar pastebėjai, kad du iš trijų ženklų pasirodė po to, kai valdininkas pradėjo ieškoti Jėzaus? Neįtikėtina, kiek jų patirsi, norėdamas surasti Jėzų! Kiek jų Dievas tau yra parengęs per šią gavėnią! Būk atidus, jie gali tavęs laukti netikėčiausiose situacijose. Ir leisk jiems vesti tave į vis gilesnį ir pilnatviškesnį tikėjimą Jėzumi.

Viešpatie Jėzau, atverk mano akis, kad šiandien pamatyčiau Tavo malonės ženklą.

„ŽODIS tarp mūsų“

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai