Jėzus žydams atsakė: 
    „Jei tik aš pats apie save liudyčiau, mano liudijimas nebūtų tikras. Bet apie mane liudija kitas, ir aš žinau, jo liudijimą apie mane esant tikrą. 
    Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną, ir jis paliudijo tiesą. Aš nesigriebiu žmogaus liudijimo, bet šitai kalbu tam, kad jūs būtumėte išgelbėti. Jonas buvo degantis ir spindintis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėle jo šviesa pasidžiaugti. 
    Aš turiu aukštesnį liudijimą, negu Jono: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas, – patys darbai, kuriuos aš darau, – liudija apie mane, kad mane yra siuntęs Tėvas. Taip! Mane pasiuntęs Tėvas paliudijo apie mane. Bet jūs niekad  nesate girdėję jo balso, nei regėję jo veido, ir jo žodis jumyse nesilaiko, nes jūs netikite tuo, kurį jis yra siuntęs. 
    Jūs tyrinėjate raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai tikrai liudija už mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą. 
    Garbės iš žmonių aš nepriimu. Aš matau, kad jūs neturite savyje Dievo meilės. Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savuoju vardu, tą jūs priimtumėte. Kaipgi jūs galite įtikėti, jeigu vienas iš kito priimate garbę, o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina, jūs neieškote. 
    Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję. Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane. Kadangi jūs netikite jo Raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“

Skaitiniai KV (181)

Iš 32, 7–14: Susilaikyk nuo blogybės, kurią savo tautai norėjai daryti

Ps 106, 19–20. 21–22. 23. P.: Atsiminki mus, Viešpatie, mylėdamas tautą.


Evangelijos skaitinį komentuoja Eugenijus Markovas SJ

Jei tik aš pats apie save liudyčiau, mano liudijimas nebūtų tikras.“

Nuostabi šios dienos Evangelijos ištrauka. Jūs paklausite: kodėl? Ogi todėl, kad Evangelija pagal Joną yra labai gili savo teologine prasme. Joje atskleidžiamas ypatingas Jėzaus ir Tėvo ryšys. Tai yra didžioji ir svarbiausia teologijos dalis. Pirmiausia Jėzaus ir Tėvo santykis yra labai svarbus mums, krikščionims, kaip pamatinė tiesa. Antra, Jonas atskleidžia dievišką Jėzaus prigimtį – tapusią žmogumi.

Taigi visa tai yra apie tiesą, kurios mes siekiame ir norime priimti. Ne paslaptis, jog apie tai Jėzus užsimena ir jį persekiojusiems žmonėms: „Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną, ir jis paliudijo tiesą.“ Ir tęsia, kad yra ir didesnių dalykų bei darbų, kurie iškalbingi ir liudija: „Patys darbai, kuriuos aš darau, – liudija apie mane, kad mane yra siuntęs Tėvas.“ Pagydymai, stebuklai, mokymai ir malda – nuolatinės liudininkės to, kas vyksta Jėzaus kelyje.

Tačiau paslaptis išlieka, mums, skaitytojams, nėra atskleidžiamas tikrasis Tėvo veidas. Nors tiesa yra ta, kad tai nėra paslėpta nuo tų, kurie priima ir priims Jėzų, kurie supras Jo misiją, bei sugebės suprasti Dievo esmę. „Kaipgi jūs galite įtikėti, jeigu vienas iš kito priimate garbę, o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina, jūs neieškote.“

Deja, nerandame mes laiko Dievui, neieškome Jo, nebandome įsiklausyti į Jo žodžius. Vien tik savo ar kitų garbe nepasisotinsime. Tai pagrindinė žinia, kurią skelbia Jėzus, taip vesdamas mus į Tėvą.

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai