Pixabay.com nuotrauka

Dėl geriausios mokyklų sistemos vardo jau daug metų varžosi kelios valstybės: Pietų Korėja, Suomija, Singapūras, Japonija. Visai neseniai į geriausiųjų trejetuką, pagal PISA testų duomenis, pateko ir Estija. Viena iš šalių, kuri nuolatos pasirodo puikiai, yra Suomija. Skirtingai nei Pietų Korėja ar Singapūras, kurie akcentuoja discipliną ir sunkų darbą mokyklose, Suomija žiūri kiek laisviau. Svarbiausias jiems – žmogiškasis aspektas. Testai, anot daugelio suomių, net nėra svarbūs, nes tai – statistika, kuri paslepia tikrąjį žmogaus tobulėjimą. Kokios priežastys lemia harmoningą, bet ir sėkmingą mokymosi procesą Suomijoje?

Vaikai Suomijoje gauna puikią pradžią

Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos Suomijoje gauna šeima, susilaukusi kūdikio, yra „kūdikio dėžutė“, kurioje yra drabužių, knygelių ir kitų dalykų, kurių galėtų prireikti vaikui ar tėvams pirmaisiais jo gyvenimo metais.

Daugelis taip pat sutaria, kad prie puikių rezultatų prisideda ir tai, jog mamos gauna 4 mėnesius motinystės atostogų su galimybe pratęsti jas iki metų – mokant visą prieš tai gautą atlyginimą visus metus. Atostogų gali išeiti ir tėčiai. Lietuvoje taip pat taikoma tokia praktika, tačiau ne visur pasaulyje tokia sistema galioja. Pavyzdžiui, JAV motinos turi grįžti į darbą beveik iškart po gimdymo.

Suomijoje taip pat egzistuoja priešmokyklinės įstaigos, kuriose visos auklėtojos turi turėti bakalauro laipsnį. Šios įstaigos yra nemokamos visiems. Darželis suprantamas ne kaip vieta, kurioje galima palikti savo vaiką tuomet, kai dirbi, bet kaip vieta, kurioje vaikas gali žaisti, mokytis, susirasti draugų. Taigi, sulaukęs septynerių metų vaikas jau turės puikius pagrindus.

Tra Nguyen/ Unsplash.com nuotrauka

Aukštos kokybės mokytojai

Suomijoje buvimas mokytoju – viena populiariausių profesijų. Kartu su gydytojais ir teisininkais, mokytojai užima prestižinės profesijos vietą.

Tačiau šitai nėra tik tuščių politinių žinučių ir „idėjų Suomijai“ padarinys. Suomijoje būti mokytoju yra garbė dėl to, kad tam reikia daugybės darbo. Būsimieji mokytojai turi turėti magistro laipsnį, tačiau magistro laipsnis nėra įprastas – reikia akademinės, tyrimu paremtos krypties taip, tarsi būsimieji mokytojai ruoštųsi doktorantūrai, akademiniam darbui. Būtent tokia perspektyva į šią profesiją pritraukia ir pačius gabiausius mokyklų abiturientus – juk jų pagrindinis noras yra realizuoti save intelektualiai. Pilnas iššūkių mokymasis – viena iš priežasčių, kodėl jaunuoliai nori būti mokytojais.

Magistro laipsnio būtinumas reiškia, jog mokytojai Suomijoje turi maždaug nuo 5 iki 7 su puse metų pasirengimo ir tik po šio laiko jiems leidžiama būti vieniems atsakingiems už klasę. Iki tol – mokytojai mokosi kartu su kitais mokytojais, nuolat gauna grįžtamąjį ryšį, dirba kartu. Įstoti į mokytojo profesijai ruošiantį universitetą – vienas didžiausių iššūkių Suomijoje.

pixabay.com

Mokytojo autonomija

Antroji priežastis – intensyvus mokymosi procesas – leidžia mokytojams duoti daugiau autonomijos. Valstybė mokytojais pasitiki. Jie gali išbandyti naujus mokymosi metodus,  o ministerijos paruoštoje programoje dalykams tėra keli puslapiai, apibrėžiantys gaires. Mokytojai gali išbandyti matematikos mokymąsi lauke arba dirbti kartu su kitu mokytoju taip integruojant dalykus. Jie tam turi ir kompetencijų, ir laiko, ir sprendimo priėmimo galią.

Suomijos mokytojai mažiau laiko praleidžia mokydami klasėse (palyginti su kitomis šalimis), o tai jiems suteikia laiko galvoti apie naujas mokymo strategijas, būdus, kaip vaikams padėti geriau įsisavinti žinias.

Pixabay.com nuotrauka

Didelis finansavimas tiems, kuriems mokytis sunkiau

Suomijos sistemos pritaikomumą kitose pasaulio šalyse kritikuojantieji dažnai pabrėžia, kad Suomijoje nėra didelių skurdo problemų, t. y. daugelis vaikų negyvena sunkiomis sąlygomis. Beveik visi turi stogą virš galvos, maisto ir svarbiausių dalykų. Kitose šalyse taip nėra, todėl ir sistemos pritaikomumas yra abejotinas. Tiesa, Suomijoje daugėja imigrantų, todėl kyla tam tikra problema – sunkiau mokyti suomiškai nekalbančius arba dar tik besimokančius imigrantų vaikus. Nepaisant to, Suomija lenkia savo kaimynes su panašiomis demografinėmis charakteristikomis ir šioje srityje.

Viena priežasčių – valstybinė pozicija lygybės atžvilgiu. Suomiai investuoja daug pinigų tam, kad tiems, kurie patys sau negali padėti, būtų padėta. Vaikai, kuriems sunkiau mokytis, iškart sulaukia pagalbos. Vienas mokytojas Suomijoje yra pasakęs: „Vaikai iš turtingų ir išsilavinusių šeimų gali būti mokomi ir kvailų mokytojų. Mes stengiamės pamatyti silpnesniuosius, tai – giliai mūsų mąstyme.“

Apie 30 proc. visų Suomijoje besimokančių vaikų gaus kokią nors pagalbą dar iki 9-os klasės pradžios.

Mokytojai nemoko egzaminams

Nors mokykloje tikrai būna egzaminų ir standartizuotų testų, jie niekada nėra akcentuojami nei mokytojų, nei tėvų, nei žiniasklaidos. Neišgirsite suomių mokytojo, sakančio tokios frazės, kuri nuolat girdima Lietuvoje: „Nesimokysi, neišlaikysi egzamino!“

Dėl šios priežasties mokytojai turi daug daugiau laisvės koordinuoti mokymosi procesą taip, kaip jiems atrodo priimtina. Pavyzdžiui, pradinėse klasėse galima ilgiau mokytis dalykų, kurie vaikams pasidaro įdomūs, taip atsižvelgiant į jų poreikius, skatinant jų domėjimąsi viena ar kita tema, kuri juos natūraliai traukia.

Ethan Hu/Unsplash.com nuotrauka

Eiti į mokyklą vaikai pradeda vėlai

Mokyklą lankyti vaikai pradeda nuo septynerių metų. Ikimokyklinis ugdymas prasideda nuo septynerių. Kaip mažiau mokymosi laiko gali duoti geresnių rezultatų?

Vaikai pradeda eiti į darželį anksti. Darželių kokybe rūpinasi Suomijos valstybė, todėl vaikai neformaliai pradeda mokytis kur kas anksčiau. Jei nori, jie gali išmokti ir skaityti, ir rašyti jau darželyje. Tiesa, tai nėra privaloma. Iki septynerių metų kur kas svarbesnis yra mokymasis per patirtį, žaidimas. Jei vaikai parodo susidomėjimą skaitymu, rašymu ar skaičiavimu, tuomet jie turi galimybę to išmokti.

Suomiai neskuba, juk vaikai mokosi tuomet, kada yra labiausiai tam pasiruošę. Kodėl reiktų juos versti?

Pixabay.com nuotrauka

Džiaugsmas ir žaidimas – programos dalis

Kiekvienoje mokykloje yra grupė žmonių, kurie rūpinasi vaikų laime mokykloje – ieško būdų kaip jos pasiekti daugiau. 

Vaikai mokosi ne tik matematikos, kalbų ar skaitymo, bet ir meno, muzikos. Bent keturis kartus per dieną, nepaisant to, koks lauke oras, vaikams leidžiama išeiti į lauką ir žaisti. Šie intarpai – būtina mokymosi dalis.

Suomijoje vaikai mažiau dirba su namų darbais. Netgi tie, kurie jau baigia mokyklą, paklausti, kiek laiko praleido su namų darbais, dažniausiai atsako: „Maždaug pusvalandį.“ Mažiau namų darbų – daugiau laiko dalykams, kurie teikia vaikams džiaugsmo.

Beveik visi Suomijoje lanko valstybinę mokyklą

Suomijoje yra nuo valstybės nepriklausomų mokyklų, tačiau netgi jos gauna finansavimą iš valstybės ir joms yra draudžiama prašyti pinigų už lankymą.

Suomijoje taip pat nėra visiems viešai prieinamų mokyklų rezultatų, pavyzdžiui, kaip tos mokyklos mokiniai išlaikė baigiamąjį egzaminą (jis yra privalomas visiems, baigiantiems mokyklą). Šiuos rezultatus turi tik Švietimo ministerija Suomijoje ir pagal juos bando silpnesnėms mokykloms padėti. Pagrindinė suomiškų mokyklų idėja – visos jos turi būti vienodai geros ir tėvai neturi rinktis mokyklų pagal jų „gerumą“. Tokia informacija viešai nėra prieinama.

Suomijoje daug labiau vertinamas darbas kartu, o ne konkurencija. Visi stengiasi, kad mokyklų sistema Suomijoje kuo geriau įgyvendintų savo tikslus, todėl naujos ir sėkmingos praktikos vienoje mokykloje greitai atkeliauja ir į kitą.

Tai, kad beveik niekas negali nelankyti valstybinės mokyklos, reiškia, jog visi rūpinasi mokyklų tinklo kokybe.

Mokymosi sistema tarnauja vaikų norams ir stiprybėms

Maždaug 16-os metų suomiai turi pasirinkti, kur toliau norėtųsi mokytis. Pasirinkti galima iš dviejų variantų – profesinės mokyklos ir mokyklos, ruošiančios universitetui. Maždaug 43 proc. mokinių kiekvienais metais pasirenka profesinį mokymą. Vėliau mokiniai gali rinktis arba stoti į universitetą, arba į politechnikos institutą. 66 proc. mokinių renkasi tolesnes studijas.

Roman Mager/Unsplash.com nuotr.

Lygybė tarp mokyklų

Lygybė – pagrindinė idėja, dėl kurios suomių mokyklos tokios sėkmingos. Svarbu ne tik sumažinti skirtumus tarp mokinių (padedant silpnesniesiems), bet ir skirtumus tarp mokyklų.

Visos Suomijos mokyklos finansuojamos vienodai ir nepriklausomai nuo to, ar joms sekasi pasiekti geriausių rezultatų. Silpnesnėms mokykloms padedama labiau, nes toks suomiškos mokyklų sistemos tikslas – kuo lygesnės galimybės visiems.

Skirtingai nei daugelyje šalių (tiek JAV, tiek ir Lietuvoje) Suomijoje nesiremiama laisvos rinkos modeliu mokyklų atžvilgiu, tėvai nesirenka „geresnės“ mokyklos, nes tokios paprasčiausiai negali būti. Tėvai gali rinktis, bet jų pasirinkimai, bent jau tokia yra siekiamybė, turi būti absoliučiai vienodi.

Tai reiškia, kad socioekonomiškai silpnesnėse vietose, kuriose kitose šalyse mokyklos bus silpnesnes, Suomijoje taip nėra. Tai leidžia vaikams, ateinantiems iš prastesnių sąlygų, gauti tokį patį gerą išsilavinimą kaip tie, kurie gyvens turtinguose rajonuose ar sostinėje.

Parengė Kristina Tamelytė