Roman Niedźwiecki/zw.lt nuotrauka

Artėjant pirmajam Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų turui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vyko Lenkų diskusijų klubo (Polski Klub Dyskusyjny, PKD) surengti debatai. Juose dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas, Europos Sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis, nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta parlamentarė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

Roman Niedźwiecki/zw.lt nuotrauka

V. Andriukaitis: ne – diskriminacijai

Savo prisistatyme socialdemokratų kandidatas V. Andriukaitis pabrėžė, kad Lietuva yra parlamentinė, demokratinė respublika, kurią sudaro pilietinė visuomenė, todėl visiems jos piliečiams turi būti užtikrintos jų teisės. Jis teigė, kad Lietuvos tautą sudaro ne tik lietuviai, bet ir tautinių mažumų atstovai. Politikas tuoj pat pripažino, kad jam priimtinesnis terminas „tautinės bendrijos“, kuris skamba gražiau ir perteikia tam tikrą bendrumą. Panašiai manė ir kiti kandidatai. Šiam požiūriui paprieštaravo tik V. Tomaševskis, teigdamas, kad svarbu ne skambesys, bet tarptautiniai standartai. Sąvoka „tautinė mažuma“ turi pagrindą tarptautinėje teisėje.

V. Andriukaitis tvirtino, kad Lietuvos lenkai turi teisę puoselėti savo kultūrą, teisę į švietimą ir asmenvardžių rašymą gimtąja kalba, taip pat teisę vartoti savo kalbą valstybės institucijose, teismuose. „Visada pasisakiau už originalią asmenvardžių rašybą, nes tai yra konstitucinė teisė“, – sakė jis, pridurdamas, kad tai svarbu ne tik Lietuvos lenkams, bet visai pilietinei visuomenei.

V. Andriukaičio įsitikinimu, norėdama judėti į priekį, Lietuva turi atmesti nacionalizmą ir asimiliacijos idėjas.

Roman Niedźwiecki/zw.lt nuotrauka

Roman Niedźwiecki/zw.lt nuotrauka

G. Nausėda: pavardės antrajame paso lape

Nepriklausomas kandidatas G. Nausėda pabrėžė bendros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos istorijos bei palikimo svarbą, ir išreiškė pasididžiavimą tokiomis vienijančiomis asmenybėmis kaip Adomas Mickevičius ar Česlovas Milošas.

„Norėčiau, kad tautinės bendrijos būtų traktuojamos ne kaip problema, o kaip turtas“, – teigė jis, pažymėdamas, kad „Lietuvoje gyvenančios tautos gali pagerinti mūsų santykius su kaimynais“.

Pabrėždamas žmogiškųjų resursų svarbą, jis taip pat pasiūlė idėją Šalčininkų rajone įkurti laisvąją ekonominę zoną.

Tiesa, kandidatas pripažino, kad nepalaiko asmenvardžių rašybos originalo kalba oficialiuose dokumentuose, nes Lietuvos valstybė privalo remti lietuvių kalbą. „Pasiūliau tokį kompromisą, kad originalios pavardės galėtų būti užrašomos antrajame paso lape“, – teigė kandidatas.

G. Nausėda tvirtino, šis klausimas yra labiau eskaluojamas Lietuvoje nei Lenkijoje, ką įrodo dabartinis dvišalių santykių atšilimas. Už santykių atšalimą, pasak jo, yra atsakingas buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, bandęs kalbėti su Lietuva ultimatumais.

Roman Niedźwiecki/zw.lt nuotrauka
Roman Niedźwiecki/zw.lt nuotrauka

I. Šimonytė: asmenvardžių rašybos klausimas turi būti išspręstas

Parlamentarė I. Šimonytė teigė, kad lenkams siūlo tą patį, ką ir lietuviams, nes „visi esame bendros valstybės kūrėjai“. Kalbėdama apie santykius tarp piliečių, ji pabrėžė atsparumo ir pasitikėjimo svarbą. Anot kandidatės, ieškant lengvų atsakymų į sudėtingus klausimus, yra didelis pavojus pasiduoti populizmui.

I. Šimonytė patikino, kad seniai remia asmenvardžių rašymą gimtąja kalba ir pažymėjo, kad originalios asmenvardžių rašybos įstatymo projektą teikė Gegužės 3-iosios parlamentinė grupė, kuriai ji priklauso. „Šis klausimas turi būti išspręstas. Jeigu Seimas to nesutvarkys, būčiau pasiruošusi Seimui pateikti savo projektą“, – patikino ji ir pridūrė, kad visi piliečiai turi lygias teises, o demokratija neturi tapti daugumos diktatūra.

Roman Niedźwiecki/zw.lt nuotrauka

V. Tomaševskis: žmones galima suvienyti tik per Evangeliją

LLRA-KŠS pirmininkas atkreipė dėmesį, kad diskusijos dėl tautinių mažumų tęsiamos jau 30 metų, tačiau problemos nėra sprendžiamos. Kandidato manymu, tautinių mažumų atstovas gali tapti Lietuvos Respublikos prezidentu, bet viskas priklauso nuo to, kas jį remia. Kaip pavyzdį jis pateikė dabartinę prezidentę, kurios gyslomis, anot V. Tomaševskio, teka ne per daugiausiai lietuviško kraujo. Toks V. Tomaševskio teiginys sukėlė didelę auditorijos nuostabą.

Kandidatas teigė dalyvaujantis rinkimuose dėl didelės prezidento įtakos šalies gyvenime. Pasak jo, Lietuvos lenkai laimės tik turėdami stiprias pozicijas. Kalbėdamas apie savo partijos frakciją Seime, jis pabrėžė, kad „sunku kažką pasiekti, kai esame aštuoniese, bet stengiamės veikti ne tik tautinių mažumų srityje“.

Anot jo, neverta žmonių skirstyti į tautybes, bet reikia juos vertinti už vertybes, kuriomis jie vadovaujasi: „Žmones galima suvienyti tik per Evangeliją, antraip tai bus dirbtina.“

PKD informacija