Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Po pusmečio nuo atidarymo MO muziejus dviejų dienų festivaliu, kuris prasideda balandžio 6-ąją, lankytojams pristato naują didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Ji nagrinėja žmogaus santykį su gyvūnais ir technologijomis. Ši paroda ir kartu muziejaus trečio aukšto erdvę visiškai pakeitusi jos architektūra – visiškai kitokia nei pirmoji. Pastarojoje pasigedusieji, tarkime, mūsų klasikų Šarūno Saukos ar Romualdo Rakausko darbų apsilankę MO dabar tikrai liks patenkinti.

„Gyvūnas – žmogus – robotas“ svarsto, kaip mene atsispindi žmonių elgesio su gyvūnais pokyčiai, ir tartum spėlioja, kokios būtybės – ar vis dar žmonės – dominuos ateityje.

Spaudos konferencijos dalyviai: muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė, Goethe‘s instituto Lietuvoje vadovas Detlefas Gericke, parodos kuratorės Ugnė Paberžytė ir Erika Grigoravičienė, Viktoras ir Danguolė Butkai. Giedriaus Matulaičio nuotrauka

Mada – dėmesys gyvūnams

Spaudos konferencijoje, surengtoje parodai pristatyti, MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė sakė, kad nauja ekspozicija kviečia visus dar vienai istorijai apie mus. Pasak jos, įdomu, kad gyvūnų tema Lietuvos dailėje plačiau nėra nagrinėta, ir galbūt užtektinai dėmesio jai nebuvo skiriama dėl to, kad anksčiau visai kitaip įsivaizduota žmogaus vieta pasaulyje. O dabar ji kinta, kvestionuojama. 

Viena parodos kuratorių, dailėtyrininkė dr. Erika Grigoravičienė teigė, kad ją visada domino intelektualinės, akademinės mados. 

„Viena tokių madų, su kuria susidūriau prieš 15-a metų ar seniau, buvo vizualioji kultūra. O šiame amžiuje pastebėjau, kad atsirado nauja tendencija – dėmesys kitoms rūšims. Ir filosofijoje atsisakyta antropocentrizmo, plinta posthumanistinės teorijos, kur žmogus nebėra visatos centras – jis turi susispausti, padaryti vietos kitiems, ir tai šiek tiek atsiskleidžia parodoje, – aiškino parodos kuratorė E. Grigoravičienė. – Būtent ši intelektualinė mada, tas dėmesys gyvūnams, įgijo išraišką ne tik įvairių monografijų, vadovėlių, rinkinių pavidalu. Pasaulyje jau surengta daugybė parodų gyvūnų tema.“ 

Dailėtyrininkė svarstydama apie tai ir pabandė pasižiūrėti, kaip ši tema skleidžiasi MO muziejaus kolekcijoje. Ir didžiulei savo nuostabai atrado daugybę kūrinių, netgi sukurtų vėlyvuoju sovietmečiu visiškai kitokiomis intencijomis, kai dar nebuvo intelektualinės mados stebėti gyvūnus per kultūros prizmę ir kultūrą – per gyvūnų prizmę. 

„Tai ir mitinės būtybės, ir su antikos mitais susiję siužetai, ir Eglė žalčių karalienė, ir undinės, taip pat iškamšos kaip gamtos muziejuose, įvairios mėsos, odos ir gyvulininkystės tema. Visokie bičiuliški ryšiai, žmonių ir gyvūnų santarvė Lietuvos kaime. Žinoma, šiuolaikinė tapyba ir kitos dailės rūšys, kurios įvairiais būdais pristato daugiarūšę bendruomenę“, – vardijo dailėtyrininkė. 

Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Parodą papildo futuristinė tema

Kita parodos kuratorė Ugnė Paberžytė pasidalijo mintimis apie šias temas praplečiančią futuristinę dalį, nagrinėjančią dirbtines gyvūnų rūšis, pirmiausia – dirbtinį intelektą. Taip žmogus tarsi atsiduria per vidurį tarp savo gyvūniškumo ir savo dirbtinumo. Ši parodos dalis vadinasi „Ateities vizijos“ – pasak U. Paberžytės, taip keliamas klausimas, ar tai iš tiesų ateities vizija, ar jau realybė, kurioje gyvename. Ir kas išvis yra gyvybė, kaip ją traktuoti, jeigu į ją įsikiša žmogus – ar tai gyvas organizmas, ar jau dirbtinis? Šią temą dar labiau praplečia užsienio menininkų darbai, kalbantys apie žmogaus santykį su savo aplinka ir planeta apskritai, apie mūsų būvį kažkur tarp realybės ir virtualumo, kuris toks įprastas šiandien. 

Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Užsienio meno žvaigždės

Tarp užsienio menininkų, pirmąkart pristatomų MO muziejuje – ryški meno pasaulio žvaigždė Hito Steyerl iš Vokietijos su savo darbu „Takumo korporacija“ („Liquidity Inc“). 2017 m. vienas žinomiausių meno pasaulio reitingų „ArtReview Power 100“ H. Steyerl pripažino didžiausią poveikį šiuolaikiniam menui darančia menininke. Jos darbai pristatyti Niujorko MoMa muziejuje, Londono ir Madrido galerijose, 2015 m. ji atstovavo Vokietijai Venecijos bienalėje, yra gavusi Olandijos ir Danijos meno festivalių apdovanojimų. 

Kiti parodoje dalyvaujantys užsienio menininkai – instaliacijų kūrėja Katja Novitskova iš Estijos, viena iš postinternetinio meno pradininkių, knygos „Post Internet Survival Guide“ autorė, taip pat – Daiga Grantina, šiemet atstovaujanti Latvijai Venecijos bienalėje. Ir K. Novitskovos, ir D. Grantinos darbai eksponuoti Niujorko, Londono, Paryžiaus, Berlyno meno erdvėse. 

Parodoje pamatysime ir niūrias prognozes mūsų ateičiai piešiantį latvių menininką Mikelį Fišerą, pelniusį Latvijos vizualiųjų menų prizą „The Purvitis Prize“ ir savo šaliai 2017 m. atstovavusį Venecijos bienalėje. 

Dar viena parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ pažiba – ukrainietis Olegas Kulikas, pagarsėjęs savo performansu, kai apsimetęs pasiutusiu šunimi apkandžiojo vaiką. Jeigu matėte garsųjį „Auksine palmės šakele“ apdovanotą švedų režisieriaus Rubeno Östlundo filmą „Kvadratas“ („The Square“, 2017 m.) ir prisimenate sceną, kaip iškilmingame pobūvyje primatu apsimetęs performanso menininkas pradeda medžioti vakarienės dalyvius tarsi tikras žvėris, tai greitai atrasite paralelių tarp dviejų kūrėjų intencijų.

Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

9 temos

Iš viso parodoje eksponuojama 170 darbų, apimančių laikotarpį nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio iki šių dienų ir naudojančių įvairias raiškos priemones – nuo tradicinių dailės rūšių ir fotografijos iki postskaitmeninių erdvės bei vaizdo instaliacijų. Paroda suskirstyta į 9 temas: ateities vizijos; dievybės ir pabaisos, tradiciniai siužetai su gyvūnais; gyvūnai mieste; mirusi gamta; skerstuvės; kaimo idilė; naminiai gyvūnai, daugiarūšė bendrija. 

Greta Lietuvos dailės klasikų Šarūno Saukos, Vinco Kisarausko, Valentino Antanavičiaus, Mindaugo Navako, Romualdo Rakausko darbų išvysite jaunuosius Lietuvos menininkus: videomenininkę Emiliją Škarnulytę, duetą Pakui Hardware (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė). Specialiai šiai parodai MO kolekcija buvo papildyta ir naujais kūriniais.

„Tiek Lietuvos, tiek užsienio autoriams aktualios tos pačios temos. Jie kelia klausimus apie tai, kaip mums sekasi gyventi kartu su kitomis gyvybės formomis, ir pabrėžia, kad riba tarp mūsų ir kitų būtybių vis labiau nyksta“, – teigia kuratorė U. Paberžytė. 

Parodos architektas – Justinas Dūdėnas, dizainerė – Akvilė Paukštytė; parodos katalogą kūrė dizainerės Laura ir Indrė Klimaitės. 

Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“ veiks nuo balandžio 6 d. iki rugpjūčio 25 d.

Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka