Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Kalės vaikai“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Artėja III tarptautinis teatro festivalis TheATRIUM. Festivalio naujiena – lietuviško teatro vitrina, joje bus pristatyti įdomiausi Lietuvos teatrų spektakliai, jų žiūrėti atvažiuos ir užsienio teatrų, festivalių atstovai. Kviečiame klaipėdiečius ir miesto svečius pamatyti naujus Lietuvos teatro kūrėjų darbus, susipažinti su kūrėjais, prisiminti Eimunto Nekrošiaus kūrybą. Jums pagelbės trumpas lietuviškos programos gidas.

Tarptautinė festivalio programa vyks birželio 2–16 d.

„Metų laikai“, Šeiko šokio teatras

Gegužės 21 d., antradienis, 16 val., Mažoji salė

Choreografė – Agnija Šeiko.
Muzika – Antonio Vivaldi „Keturi metų laikai“ (versija keturioms violončelėms).
Gros Klaipėdos violončelių kvartetas.

Choreografės Agnijos Šeiko meistriškai sustyguotas spektaklis – netikėta skirtingų atlikėjų šokio harmonija ir keturių violončelininkų gyvai atliekamas vienas populiariausių pasaulyje kūrinių. Aristokratiškoji balerina Beata Molytė, teatro šamanas Benas Šarka, mimas Aleksas Mažonas, šiuolaikinio šokio atlikėjas Marius Pinigis – tarsi keturios visatos stichijos, vedamos keturių violončelių skambesio per skirtingus metų laikus.

Scena iš rež. Jono Vaitkaus spektaklio „Kas prieš mus“ pagal dramaturgo Gintaro Grajausko pjesę. Klaipėdos dramos teatro nuotrauka

„Kas prieš mus“, Klaipėdos dramos teatras

Gegužės 21 d., antradienis, 18 val., Didžioji salė

Režisierius – Jonas Vaitkus.
Pjesės autorius – Gintaras Grajauskas.

Pjesė remiasi istoriniais faktais, įvykusiais beveik prieš šimtą metų prie Viduržemio jūros, Fiumės mieste (dab. Rijeka, Kroatija) – kur trumpai egzistavo viena keisčiausių valstybių pasaulyje. Valstybė, kurią valdė poetai, anarchistai, o kultūros ministru buvo pats maestro Arturas Toskaninis. Pagrindinis pjesės herojus – Gabrielė d'Anuncijus (akt. Rolandas Kazlas): italų poetas, lakūnas, nacionalinis Italijos didvyris, moterų numylėtinis, Fiumės komandantė. Iki šiol – sunku pasakyti, ar pelnytai – jis laikomas fašizmo pradininku. Jį savo mokytoju viešai vadino Benito Mussolini, su kuriuo Gabrielė d'Anuncijus nuolat konfliktavo ir laikė jį pilka vidutinybe. „Būk atsargus. Kartais mums atrodo, kad griauname sienas. O iš tiesų griauname užtvanką.“ (Gintaras Grajauskas, „Kas prieš mus“)

Aktorius Eimantas Pakalka rež. Oskaro Koršunovo spektaklyje „Pamišėlis“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

„Pamišėlis“, Oskaro Koršunovo teatras

Gegužės 22 d., trečiadienis, 17 val., Mažoji salė

Režisierius – Oskaras Koršunovas.
Pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą „Pamišėlio užrašai“ (vertė Motiejus Miškinis).

„N. Gogolio pranašystės ir tekstų aktualumas šiandien – tiesiog neįtikėtini. Jei XIX amžiuje, kai buvo parašytas kūrinys, mintis, jog Prancūzija taps musulmoniška šalimi, galėjo atrodyti kaip visiškas pamišimas, tai šiandien taip nebeatrodo“, – komentuoja spektaklį ir jo sukūrimo motyvus režisierius Oskaras Koršunovas.

„Juk šitiek pavyzdžių istorijoje: koks nors paprastas, ne tai, kad bajoras, šiaip sau koks miestietis arba net valstietis – ir staiga pasirodo, kad jis koks nors didžiūnas, o kitąsyk net ir valdovas. Kad jau iš mužiko ir tai kitąsyk šitaip išeina, tai kas iš bajoro begali išeiti?“ (Nikolajus Gogolis)

Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Kalės vaikai“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

„Kalės vaikai“, Klaipėdos dramos teatras

Gegužės 22 d., trečiadienis, 18.30 val., Didžioji salė

Režisierius – Eimuntas Nekrošius.
Pjesės autorius – Saulius Šaltenis.

Romano „Kalės vaikai“ inscenizacija, kurią spektakliui parašė pats autorius Saulius Šaltenis, ypač aktuali dabar – laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį. Sauliaus Šaltenio romanas nukelia skaitytojus į XVIII a. Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai.

Spektaklyje susipina daug klodų: istorinė Lietuvos praeitis, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, senųjų pagoniškų mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos. Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai susijungia, vienas vaizdinys keičia kitą. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, gelminių tautos išlikimo galių. „Ar ne juokinga, kad kitąkart gyvulėlis palieka didesnį atminimą nei kitas žmogus?“ (Saulius Šaltenis, „Kalės vaikai“)

„Stabat Mater“, Apeirono teatras

Gegužės 23 d., ketvirtadienis, 15 val., Kamerinė salė

Režisierė ir scenografė – Eglė Kazickaitė.
Pagal Augusto Strindbergo pjesę „Pelikanas“ (vertė I. Bučienė).

Augusto Strindbergo pjesės to meto Švedijoje (pjesė „Pelikanas“ parašyta 1907 m.) buvo vertinamos kritiškai, rašytojas kaltintas grubia kalba ir nepadoriais literatūriniais paveikslais. Paradoksalu, kad 2018 metais, demokratijos apogėjuje Apeirono teatro režisierė statydama spektaklį „Stabat Mater“, visiškai išsižadėjo dramaturgo tekstų.

Pasirinkimą režisierė motyvavo pjesės „Pelikanas“ veikėjos Dukros žodžiais: „Mes labai daug kalbame, bet gali būti, jog tai darome tam, kad žodžiais užmaskuotume esmę, tiesą“. Ši frazė tampa spektaklio kertine ašimi – vietoj tekstų atsiranda metaforinė aktorių kūno kalba. G. B. Pergolesio sekvencijos „Stabat Mater“ fone pagrindinė pjesės veikėja Motina vyro rankomis paverčiama Milo Veneros skulptūros klonu, ikona.

„Jai trūko iš jos atimtų ir moteriškai prigimčiai atiduotų rankų. Todėl Ji jas tiesiog atsiėmė.“

Aktorės Aldona Vilutytė, Severina Špakovska, Rasa Samuolytė, Viktorija Kuodytė ir Nelė Savičenko režisieriaus Kirilo Glušajevo spektaklyje „Terapijos“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

„Terapijos“, Oskaro Koršunovo teatras ir MB Scenarijų namai

Gegužės 23 d., ketvirtadienis, 17 val., Mažoji salė

Režisierius – Kirilas Glušajevas.

Pjesės autorė – Birutė Kapustinskaitė.

„Terapijos“ – tragikomiškas, atviras ir intymus spektaklis apie šešias skirtingas moteris, susitikusias chemoterapijos palatoje. Už pjesę dramaturgė Birutė Kapustinskaitė 2018-ais metais gavo Auksinį scenos kryžių.

Septynios puikios aktorės, skirtingų teatrinių mokyklų atstovės, režisuojamos Kirilo Glušajevo, pasakoja apie uždarą moterų gyvenimą ligoninės koridoriuose; į jį galima patekti ne kiekvienam, bet patekus – norisi ir verkti, ir juoktis iki ašarų.

Scena iš rež. Jo Strømgreno spektaklio „Durys“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

„Durys“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Gegužės 23 d., ketvirtadienis, 20.30 val., Didžioji salė

Dramaturgijos autorius, režisierius, scenografas – Jo Strømgrenas (Norvegija).

Norvegijoje gimęs Jo Strømgrenas (g. 1970) yra vienas žymiausių Skandinavijos choreografų. 1998 m. įkūrė šokio trupę „Jo Strømgren Kompani“, tapo jos meno vadovu ir išplėtojo išskirtinį asmeninį stilių, kur susipina teatras, šokis, lėlių teatras, kinas, gyvai atliekama muzika ir absurdo kalba.

Durys skiria „čia“ ir „kitur“. Žmonės tiki, kad kitoje pusėje visada laukia kažkas geresnio. Šis tikėjimas verčia žmones judėti. Kažkur Europoje, šalių sienų, kalbų, religijų ir geografinių barjerų padalintoje žemėje, visuomet egzistavo migracijos fenomenas. Tai būdas išgyventi ir būdas priešintis, galimybė pradėti  gyvenimą iš naujo, taip pat ir sudeginti tiltus, viską palikti užnugaryje. Spektaklyje „Durys“ pasitelkiant judėjimą ir šokį keliaujama per skirtingus istorinius periodus ir regionus: pamatome užuominas į nuo seno egzistavusius migracijos modelius, priežastis ir kitimą skirtingose tautose. Girdime nepažįstamą, vien šiame spektaklyje skambančią ypatingą kalbą.

„Tobula pora“ (16+), Valstybinis Šiaulių dramos teatras

Gegužės 24 d., penktadienis, 17 val., Mažoji salė

Režisierius – Paulius Ignatavičius.

Pjesės autorius – Eugène'as Ionesco (iš prancūzų k. vertė Kristina Gascevičienė).

Spektaklio pagal E. Ionesco pjesę „Kliedesiai dviem“ siužetas pagrįstas paradoksalia kasdiene situacija: baldais užgriozdintame kambaryje senukų pora nuobodžiai stumia laiką ir netikėtai įsivelia į beprasmį ginčą, ar sraigė ir vėžlys yra tas pats gyvūnas. Pradžioje pagyvenusios poros pokalbiai ir buitis primena banalią, daugeliui lengvai atpažįstamą kasdienybę, tačiau pamažu visa tai įgauna daug gilesnį, universalesnį turinį, kuris aštriau nei tradicinėje dramoje atveria žmonių santykių nepastovumą ir iracionalumą. Tai intriguojanti teatrinė vizija, prikaustanti žiūrovo dėmesį netikėtu siužetu ir jaunų aktorių vaidybos meistriškumu. „Tobula pora“ – gyvenimiškų paradoksų komedija, skirta kiekvienam, bent kartą gyvenime mylėjusiam.

„Galų gale, man nusispjaut. Šitiek metų ginčijamės dėl vėžlio ir sraigės...“ (E. Ionesco, „Kliedesiai)

Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Jobo knyga“. „Meno forto“ nuotrauka

„Jobo knyga“, teatras „Meno fortas“

Gegužės 24 d., penktadienis, 20 val., Didžioji salė

Režisierius – Eimuntas Nekrošius.

Šis E. Nekrošiaus spektaklis sukurtas pagal vieną bene daugiausiai klausimų ir diskusijų sukeliančių Šventojo Rašto tekstų. „Jobo knyga“ – antras E. Nekrošiaus kreipimasis į Biblijos tekstus. 2004 m. jis pastatė jaudinančią odę meilei pagal „Giesmių giesmę“. Tačiau esminiai žmogaus būties klausimai, žemiškojo gyvenimo prasmės ir amžinybės suvokimo dilema, pastangos suvokti ir atrasti Dievą, kaip kuriančią ir griaunančią likimus jėgą, yra visų pastarųjų E. Nekrošiaus spektaklių esmė.

„Atitraukdamas nuo kasdienybės šis spektaklis pažadina mus tikrajai būčiai. Žmogus ieško Dievo, kad galėtų atsakyti į jam rūpimus klausimus, ir šis ieškojimas įrodo mūsų egzistencijos prasmę. Tikroji žmogaus būtis įmanoma tik kančios žydėjime.“ (teatrologė Daiva Šabasevičienė)

„Dalykai“, Meno ir mokslo laboratorija

Gegužės 25 d., šeštadienis, 14 val., Kamerinė salė

Dramaturgas ir režisierius – Paulius Markevičius.

Idėjos autorės – Rusnė Kregždaitė ir Loriana Kilaitė.

Spektaklyje istoriniai įvykiai ir veikėjai patalpinami į kvantinę erdvę. Persipinančios laiko, dramos, šviesos ir garso analizės bei veikėjų istorijos nukelia stebėtojus į siurrealistinę tikrovę, kur įprasti dėsniai tampa utopiniais, o kvantinės teorijos – kasdienybe.

Spektaklis – tai tyrimas. Aktoriai – kvantai. Žiūrovas – stebėtojas, kuris vien savo buvimu gali pakeisti stebimojo kryptį, greitį, pasirinkimus, poelgius ar įpročius.

Meno ir mokslo laboratorija vienija jaunus meno ir mokslo kūrėjus, vykdančius bendrus edukacinius, meno bei tyrimų projektus. Tai teatro kūrybos erdvė, neapsiribojanti vien mokslo temomis, bet skatinanti jaunųjų menininkų eksperimentus, naujų formų ir temų paiešką.

„Helverio naktis“ (16+), Klaipėdos jaunimo teatras

Gegužės 25 d., šeštadienis, 17 val., Mažoji salė

Pjesės autorius – Ingmaras Villqistas.

Režisierius – Valentinas Masalskis.

Bęsalygiška Karlos (akt. Laimos Akstinaitės) tarnystė ir jausmai visuomenės nesuprastam, gyvenančiam savo fantazijų pasaulyje, „kitokiam“ Helveriui (akt. Paulius Pinigis) neturi ribų, jie susipynę ir susilieja į vieną unikalų, bendrą, skirtingų spalvų ir potėpių portretą: motiniška globa, kantrus nuolankumas, egoistiškas pataikavimas, švelnus moteriškumas, iš praeities šešėlių išnyranti graužatis, netikėtai prasiveržiantis noras kontroliuoti, bet kokia kaina apsaugoti Helverį nuo blogį nešančio pasaulio, ir blanki, bet tyra viltis būti suprastai ir išklausytai. Bet ar Karlai pavyks numalšinti begalinį kaltės jausmą ir padėti Helveriui pajusti prigimtinę teisę ir laisvę būti kitokiam?

Kaip mes matome kitaip mąstančius, atrodančius, gyvenančius?

Komiksų opera „α“ („Alfa“), „Operomanija“

Gegužės 25 d., šeštadienis, 19 val., Klaipėdos Kultūros fabrikas (Bangų g. 5A)

Režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė – Dr. GoraParasit.

Kompozitorius – Albertas Navickas.

Libreto autorė – Gabrielė Labanauskaitė.

„α“ („Alfa“) – tai drąsi istorija, kurioje susipina žymaus ispanų poeto ir dramaturgo Federico Garcia Lorcos tragiško likimo motyvai, stiprios moters – jo sesers Izabelės asmenybės bruožai, lyčių lygybės, mažumų politikos temos, opera ir komiksai.

Į Ispaniją po ilgų emigracijos metų grįžtanti Izabelė siekia atskleisti brolio likimo paslaptis. Rašytojo mirties aplinkybės iki šiol miglotos, o jo kapo vieta kurį laiką buvo manoma esanti netoli Alfakaro miestelio Andalūzijoje. Tačiau tiesą išsiaiškinti sudėtinga dėl laiko rate užstrigusios paslapties, kuri nuolat mus grąžina atgal į pradžią ir tampa „alfa“ be „omegos“.

„Opera „α“ yra MEGA moteriška.“

„Hamletmachine“ (16+), Artūro Areimos teatras

Gegužės 26 d., sekmadienis, 15 val., Mažoji salė

Pjesės autorius – Heineris Mülleris.

Režisierius, scenografas, kostiumų dailininkas – Artūras Areima.

Režisieriaus Artūro Areimos kuriamo spektaklio meniniai iššūkiai ir formų paieškos įkvėptas pasipriešinimas sudėtingam tekstui skatina žiūrovą daryti tą patį – sąmoningai svarstyti apie didžiųjų pokyčių keliamas visuomenines ir žmogaus savivokos problemas.

Kuo daugiau kalba pjesės veikėjai, tuo aiškiau, kad visi įkvėpti savo istorijų – skamba iškraipyti, iššaukiantys, intelektualūs anekdotai ir daug citatų. Tai atrodo lyg maištas, virtualios pratybos su psichinėmis lėlėmis. Šis kūrinys kalba daugeliu prasminių lygmenų, bet vienas iš pagrindinių atspirties taškų - intelektualas vėlyvojo moderno epochoje arba postmodernybėje. - „Aš ne Hamletas... Mano dramos jau nebėra.“ 

Aktoriai Juliana Krutko (Kiti) ir Viačeslavas Lukjanovas (Levinas) rež. Oskaro Koršunovo spektaklyje „Rusiškas romanas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

„Rusiškas romanas“ (16+), Lietuvos rusų dramos teatras

Gegužės 26 d., sekmadienis, 18 val., Didžioji salė

Režisierius – Oskaras Koršunovas.
Pjesės autorius ir vertėjas į lietuvių kalbą – Marius Ivaškevičius.

Šiuolaikinio lietuvių dramaturgijos lyderio Mariaus Ivaškevičiaus rusų kalba sukurta pjesė „Rusiškas romanas“ – svarbus įvykis Rytų ir Vakarų kultūrų sankirtoje. Pjesė pasakoja apie rusų ir pasaulio literatūros klasiko Levo Tolstojaus (1828–1910) gausios šeimos peripetijas ir rašytojo paskutinius gyvenimo mėnesius. Dramos centre – klasiko žmona Sofja Andrejevna, dramatiškas jos likimas tapus pasaulinio masto genijaus žmona. Dramaturgas M. Ivaškevičius ir lietuvių teatro režisūros lyderis O. Koršunovas L. Tolstojaus žmonos personaže įžvelgė ir pateikė rašytojo kūrinių moteriškų personažų (visų pirma Anos Kareninos) bruožus.

„Mėgaukitės mano gėda, jūs už tai sumokėjot. Tai juk toks įkvepiantis dalykas – matyti svetimą neviltį.“

Į vakarinius spektaklius žiūrovai įleidžiami nuo 14 m.

Festivalio „TheATRIUM“ informacija