Jėzus nuėjo į Alyvų kalną. Auštant jis vėl pasirodė šventykloje. Visi žmonės rinkosi prie jo, o jis atsisėdęs juos mokė. 
    Tuomet Rašto aiškintojai ir fariziejai atveda moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją žmonių akivaizdoje ir kreipėsi į jį: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?“ Jie tai sakė, spęsdami jam pinkles, kad turėtų kuo apkaltinti. 
    Bet Jėzus pasilenkęs ėmė pirštu rašyti ant žemės. Jiems nesiliaujant kamantinėti, jie atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės. Tai išgirdę, jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų. Galiausiai liko vienas Jėzus ir ten bestovinti moteris. 
    Atsitiesęs Jėzus paklausė: „Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?“
    Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie“. 
    Jėzus jai tarė: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“.

Skaitiniai ABC (494) arba (99)

Iz 43, 16–21: Štai aš kuriu nauja: savajai tautai duosiu atsigerti

   arba Ez 37, 12b–14: Aš įkvėpsiu į jus savo dvasią, kad jūs atgytumėte

Ps 126, 1–2ab. 2cd–3. 4–5. 6. P.: Tikrai mums Viešpats stebuklą padarė, mus aptvindė linksmybe.

Fil 3, 8–14: Dėl Kristaus aš ryžausi visko netekti, noriu panašiai kaip jis numirti

   arba Rom 8, 8–11: Jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių


Sekmadienio homilijos autorius - kun. Vytautas Brilius

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai