Rašytojas, publicistsas, Lietuvos Telegramų agentūros biuro vedėjas Kopenhagoje Ignas Šeinius. Kopenhaga, XX a. 3 deš. LCVA.

„Kiekvienas gyvas žmogus yra kūrėjas, poetas; kiekvienas kuria pagal savo išgales. Kai išgalės išsenka ar kai jų visai nėra, prasideda ardymo, mirties metas“, – daugiau nei prieš šimtą metų rašė Ignas Šeinius.

Minint 130-ąsias rašytojo, politiko ir diplomato I. Šeiniaus (tikroji pavardė Jurkūnas) gimimo metines, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia prisiminti šios asmenybės indėlį į Lietuvos diplomatijos istoriją bei išskirtinę jo kūrybą.

Vilniaus lietuvių dviklasė mokykla. Antroje eilėje iš kairės sėdi: kun. Januševičius, pedagogas, visuomenės veikėjas Juozas Kairiūkštis, mokytoja K. Vaitiekūnaitė, daktaras Jonas Basanavičius, kunigas Juozapas Kukta, mokyklos globėja Emilija Vileišienė. Stovi iš kairės: mokytojas Pranas Klimaitis, mokytojas Ignas Šeinius, mokyklos steigėjas Povilas Matulionis, mokyklos steigėjas Antanas Vileišis, V. Urbanavičius, Antanas Smetona. Priekyje sėdi mokiniai: Alfonsas Žukauskas (Žukantas), M. Strazdaitė, J. Stasys, O. Vilkickaitė, K. Žukauskas (Žukantas), Kairytė. Vilnius, [1907 m.]. LCVA.

Stokholmo konferencijos dalyviai. Iš kairės sėdi: Jonas Šliūpas, Felicija Bortkevičienė, Juozas Tumas-Vaižgantas. Iš kairės stovi: Jurgis Savickis, Martynas Yčas, Jonas Aukštuolis, Ignas Šeinius, Jurgis Alekna, Stasys Šilingas. Stokholmas, 1917 m. spalio 18–22 d. LCVA.

Ignas Šeinius gimė 1889 m. balandžio 2 d. Šeiniūnuose (Širvintų r.). Lankė Musninkų liaudies ir Gelvonų pradinę mokyklas. Baigė „Saulės“ mokytojų kursus Kaune. 1908 m. Peterburge eksternu išlaikė egzaminus, suteikiančius teisę dirbti mokytoju. Grįžęs į Lietuvą porą metų mokytojavo Vilniuje.

1915 m. tapo neoficialiu Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti atstovu Stokholme ir ilgesniam laikui pasitraukė į Skandinaviją. 1919 m. pradėjo oficialią diplomato tarnybą Danijoje, vėliau Suomijoje, o 1923 m. buvo paskirtas laikinuoju reikalų patikėtiniu Skandinavijos šalyse. 1927 m., uždarius Lietuvos atstovybę Skandinavijos šalyse, kurį laiką dirbo privačiose Švedijos bendrovėse. 1932 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo Kaune laikraščio „Lietuvos aidas“ redaktoriumi, vėliau ėjo Klaipėdos krašto gubernatūros spaudos patarėjo pareigas. 1939 m. paskirtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotiniu Vilniaus krašte. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Šeinius pasitraukė į Švediją. 1943 m. gavo Švedijos pilietybę, tačiau ir toliau dirbo Lietuvos labui. Nuo 1955 m. iki pat mirties buvo Lietuvos atstovas Skandinavijos valstybėse.

I. Šeinius buvo talentingas menininkas, rašytojas, mums padovanojęs romaną „Kuprelis“, apysakas „Bangos siaučia“, „Mėnesiena“, „Vasaros vaišės“. Tarptautinį skaitytojų pripažinimą pelnė švedų kalba parašęs memuarines publicistines knygas apie sovietų okupaciją Lietuvoje: „Raudonasis tvanas“, „Raudonasis potvynis kyla“, „Raudonasis tvanas plinta“, „Stebuklo belaukiant“.

Rašytojas, publicistas, Lietuvos diplomatas Ignas Šeinius. XX a. 3 deš. LCVA.

Lietuvos spaudos atstovai apžiūri Dniepro hidroelektrinę. Iš kairės trečias – savaitinio žurnalo „Trimitas“ redaktorius Jonas Kalnėnas, ketvirtas – Lietuvos telegramų agentūros Elta direktorius Edvardas Turauskas, šeštas – dienraščio „Lietuvos aidas“ redaktorius Ignas Šeinius. 1934 m. LCVA.

Parodoje plačiajai visuomenei pristatomi 2011 m. Švedijos nacionalinio archyvo į Lietuvą perduoti dokumentai, dabar saugomi Igno Šeiniaus asmens fonde Nr. 675, taip pat Užsienio reikalų ministerijos fondo Nr. 383 dokumentai, nuotraukos. Parodoje galima susipažinti su I. Šeiniaus asmens dokumentais – išrašais iš gimimo metrikų, studijų dokumentais; diplomatinės veiklos dokumentais – pranešimais, veiklos ataskaitomis, susirašinėjimu su Lietuvos diplomatijos šefu Stasiu Lozoraičiu. Parodoje skelbiami tarnybos ir žinių lapai, biografija, prašymas priimti į Lietuvių tautininkų sąjungą. Nemažą eksponatų dalį sudaro I. Šeiniaus kūrybinės veiklos dokumentai – publicistiniai straipsniai, kūrinių ištraukos, recenzijos.

Igno Šeiniaus apysakos „Brolėnai“ ištrauka JAV lietuvių žurnale „Lietuvių dienos“. LCVA.

Parodą apžiūrėkite čia

Parengta pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo informaciją