Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

2019-uosius Seimas paskelbė Lietuvos šaulių sąjungos metais. Taip siekiama pažymėti organizacijos įkūrimo 100-metį, įamžinti jos indėlį į Nepriklausomybės kovas ir pagerbti šaulių, kovojusių su sovietų okupacija, žuvusių sovietų lageriuose ir tremtyje, atminimą. Šia proga XFM radijo laidoje „Nauja diena“ viešėjo Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas GINTARAS KORYZNA. Kalbina laidos vedėja Ignė Lembutytė.

Trumpai papasakokite, kas yra šauliai?

Vieniems tai – gyvenimo būdas. Antriems – hobis. Tretiems – laisvalaikio praleidimas. Tačiau pirmiausia šauliai yra iniciatyvi ir patriotiška mūsų visuomenės dalis. Šaulius vienija principas: patriotiškumas, pilietiškumas ir savanorystė.

O ką šauliai veikia?  

Šauliai daugeliui asocijuojasi su šaudymu ir ginklais. Taip, apie 40 proc. šaulių pasiryžę tėvynę ginti ginklu. Tačiau dauguma pas mus ateina kitais būdais ginti tėvynę ir stiprinti jos nacionalinio saugumo pagrindus.

Jaunieji šauliai, galima sakyti, savotiškai rengiasi būsimai tarnybai Lietuvos kariuomenėje, vykdo patriotiškus, pilietiškus ir labdaros projektus, kartu skleidžia žinią apie šaulius ir tai, kad Lietuvos visuomenė pasiryžusi bet kokia kaina ginti savo nepriklausomybę.

Dauguma pas mus ateina kaip į visuomeninį judėjimą, organizuoja sporto, labdaros, kultūros renginius. Lietuvos šaulių sąjungoje (LŠS) yra apie 40 kultūros, sporto ir meno kolektyvų: ir teatro trupių, ir šokėjų, ir chorų, ir muzikos kolektyvų.

Kaip ir skautai, mes esame šeima, kurios nariai stengiasi vieni kitiems padėti. Mes taip pat vieni kitus vadiname broliais ir seserimis. Skatiname vienybę, kad padėtume vieni kitiems įgyvendinti bendrus tikslus: prisidėti prie nacionalinio saugumo, kultūrinio ir socialinio Lietuvos gyvenimo ir, žinoma, puoselėti, plėsti mūsų organizaciją, kuri yra ne tik mūsų veikla, bet ir visus vienijantis elementas.

Kiek laiko kiekvienas turi skirti, būdamas šauliu?

Aktyvumas ir veikla priklauso nuo kiekvieno šaulio. Mes, senbuviai, bandome naujokus paskatinti, kad kiekvienas prisidėtų ir rodytų iniciatyvą, nes tik taip galima populiarinti sąjungos veiklą.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna. XFM nuotrauka.

Prisiminkime istoriją. Nuo ko prasidėjo ši organizacija?  

Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 metų birželio 27 dieną. Tarp įkūrėjų ir pirmųjų vadų buvo daug garsių ir įdomių asmenybių: Vladas Putvinskis-Putvis, Matas Šalčius, Antanas Žmuidzinavičius, Vincas Krėvė-Mickevičius ir kiti.  

Sąjungos idėja nebuvo nauja. Tokios organizacijos jau veikė Suomijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje ir kitur. Pirminė idėja – savisaugos būriai, turėję prisidėti prie Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo. Vienas pagrindinių uždavinių, 1918 m. iškovojus nepriklausomybę, buvo suprasti, kas yra lietuvybė, ką reiškia būti lietuviu, rasti savo identitetą.

1919–1920 metai buvo nepriklausomybės kovų metai, Lietuvos kariuomenė gana varginga. Todėl šauliai pamatė, kad kaip savanoriška pilietinė organizacija gali padėti jaunai kariuomenei. Jie važiavo į užsienį, JAV pas mūsų tautiečius, rinko aukas, pirko ginkluotę, vežė į Lietuvą. Taip organizacija pamažu įsitraukė į karinius reikalus.

Vis dėlto pagrindinis veiklos elementas labiau buvo skirtas ne tiek karybai, kiek sportui ir kultūrai. Neoficialus LŠS šūkis buvo: „Stipriam kūne – stipri siela“. Ta kryptimi tuo metu šauliai ir judėjo.

1935 metais LŠS buvo apie 88 tūkst. oficialių narių. Taigi stipri organizacija tais pačiais metais prijungta prie kariuomenės. 1940-aisiais okupavus Lietuvą, LŠS uždrausta, paleista, nuginkluota, daug šaulių represavo. Tai buvo įdomus, aktyvus, nors ir nelengvas metas.  

Kas gali tapti šauliu?

LŠS nariais gali tapti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriekaištingos reputacijos ir neteisti. Nuo 11 metų gali prisijungti prie jaunųjų, nuo 18 m. – suaugusiųjų šaulių. Pagal veiklos sritis yra: jaunieji, koviniai, kinetiniai ir nekinetiniai šauliai.  

Jauniesiems šauliams vieną ar du kartus per savaitę vyksta pilietiškumo, patriotiškumo ir kt. dalykų ugdymo užsiėmimai. Savaitgaliais – žygiai, kuriuose mokoma išgyvenimo dalykų: kaip nepasimesti miške, užkurti laužą ir pan., žaidžiami sukarinti žaidimai. Atostogų metu organizuojamos sukarintos vasaros stovyklos.  

Koviniams šauliams reikia didesnio pasiryžimo, jie negali būti nei policininkai, nei politikai, jie aktyviai užsiima karyba. Koviniai šauliai priskirti kariuomenės padaliniams. Bazinį parengimą gauna Šaulių sąjungoje, o vėliau juos ruošia kariuomenė. Pagal įstatymą koviniai šauliai ne mažiau kaip 10 dienų per metus privalo dalyvauti bendrose pratybose su kariais, tačiau realiai jie dalyvauja 30–35 dienas.  

Kinetiniai, neoficialiai vadinami komendantiniais, šauliai užtikrina viešąją tvarką renginiuose, jie yra policijos rėmėjai, padeda viešojo saugumo, pasienio apsaugos, priešgaisrinės apsaugos ir kt. tarnyboms.  

Nekinetiniai šauliai prisideda prie renginių organizavimo. Tarp jų yra ir tokių specialistų, kurie netiesiogiai prisideda prie kariuomenės: medikų, paramedikų, kibernetinį saugumą užtikrinančių IT specialistų, virėjų, vairuotojų. Žodžiu, jie kovoja ne ginklais.  

Ar šauliams yra kokių specialių reikalavimų, tarkim, sveikatos?  

Tai priklauso nuo to, kokio tipo šaulys yra. Koviniai, kaip minėjau, tampa kariuomenės dalimi, tad ir sveikatos reikalavimai – kaip ir kariams. Tad karo medicinos komisija – privaloma.

Kitiems šauliams, jei pasirenka veiklą pasirengti ginklu ginti tėvynę, privaloma civilinės medicinos įstaigos sveikatos patikra ir patvirtinimas, kad gali dirbti su ginklu. Na, o tiems, kurie nusprendė tėvynę ginti be ginklo, mažiau sveikatos reikalavimų, bet medicininė patikra taip pat būtina. LŠS įstatymas numato socialinių garantijų šauliams nelaimingų atsitikimų, traumų, sužeidimų ir pan. tarnybos metu. Taigi jei yra socialinės garantijos, keliami ir reikalavimai.

Ar tiesa, kad į Šaulių sąjungą galima patekti tik su rekomendacijomis?

Iki 2008 metų buvo reikalinga dviejų narių rekomendacija. Šiuo metu galima kreiptis į bet kurį štabą ir jame patars, kaip tapti. Arba susiraskite mūsų tinklalapyje www.sauliusajunga.lt kontaktus ir kreipkitės telefonu ar elektroniniu paštu.

O kaip moterys Šaulių organizacijoje? 

Kodėl sakiau, kad esame šeima? Todėl, kad esame visi lygūs, turime tas pačias galimybes ir iššūkius. Tad nesvarbu – brolis ar sesė. Šiuo metu LŠS visuose padaliniuose yra beveik 1000 moterų: jaunųjų šaulių, veteranių, koviniuose padaliniuose, policijos rėmėjų, prisidedančių prie labdaros, visuomeninių renginių, kraujo donorystės, švenčių organizavimo. Labai daug moterų ugdo jaunuosius šaulius, organizuoja vasaros stovyklas socialiai remtinoms šeimoms. Man labai džiugu, kad šaulės yra daugelio renginių iniciatorės, koordinatorės ir organizatorės. 

Šaulių gretose yra ir daug žymių žmonių. Tarkim, nustebau išgirdusi, kad mūsų lenktynininkas Benediktas Vanagas priklauso jūsų organizacijai.

Kaip sakiau, LŠS – visuomenės dalis, tarpinė grandis tarp kariuomenės ir visuomenės. Esant krizei būtent mes padėtume visuomenei iš taikos sąlygų prisitaikyti prie nestabilumų. Todėl nemažai atsakingų ir iniciatyvių žmonių prie mūsų jungiasi. Tarp jų – ir gerai žinomi. Taip, tarp mūsų yra ir B. Vanagas, ir Ministras Pirmininkas, kariuomenės vadas, generalinis komisaras, žurnalistai Edmundas Jakilaitis, Rita Miliūtė, dainininkas Deivis ir daugelis kitų. Tikrai keliu prieš juos kepurę už aukojamą laiką. Žinote, mes dėkingi jiems ne už vardą, bet už tai, kad savo iniciatyvomis skatina judėti pirmyn, jie – aktyvi visuomenės dalis, mato jos realijas ir poreikius. Kaip sako E. Jakilaitis: „Reikia proveržio? Proveržis bus!“

Šaulių sąjungai šie metai – ypatingi. Kaip pažymėsite?

Šiemet sukanka 100 metų nuo LŠS įkūrimo. Daug renginių numatyta visoje Lietuvoje.  Pagrindinis vyks birželio 1 d. Vilniuje. Katedros aikštėje bus surengta iškilminga rikiuotė ir 100-mečio priesaikos ceremonija.

Bernardinų sodelyje bus kitoks, ne karinis šaulių pristatymas. Bus įdomu. Laukiame renginiuose kuo platesnės visuomenės: ir šeimų, ir pavienių, ir jaunesnių, ir vyresnių, nes jie bus skirti ne mums, šauliams, o atvykusiems.

Parengė Ilona Petrovė