Balandžio 9 d. minime šv. Kasildą.

Kai kurių šventųjų vardai mums daug geriau žinomi nei kitų, tačiau netgi mažai žinomų šventųjų gyvenimai mus kai ko moko.

Taip yra ir su šv. Kasilda, musulmonų karaliaus dukra, gyvenusia Tolede, Ispanijoje, X a. Kasilda užaugo kaip musulmonė, tačiau rodė ypatingą palankumą krikščionių belaisviams. Legenda pasakoja, kad ji nešdavusi įkalintiems krikščionims pintinėje duoną. Tėvui pareikalavus parodyti, ką ji neša, ji pasakė nešanti rožes. Atidengus pintinę, duona stebuklingai pavirtusi į rožių puokštę. Ji susirgo, tačiau nebuvo įsitikinusi, ar kuris iš vietinių arabų gydytojų gali jai padėti. Tada ji išvyko į piligriminę kelionę į Šv. Vincento šventovę šiaurės Ispanijoje. Kaip dauguma kitų žmonių, kurie nukeliavo ten, Kasilda šventovėje prašė gydančio vandens. Nėra žinoma, kas ją pastūmėjo nukeliauti į šią šventovę, tačiau žinoma, kad ji paliko ją pagijusi.

Ji tapo krikščione ir gyveno atsiskyrėlės gyvenimą atgailaudama netoli nuo stebuklingo šaltinio. Sakoma, kad ji gyveno 100 metų. Šv. Kasilda mirė apie 1050 m.

Šv. Kasildos atributai – rožių pintinė.

Įtampa tarp krikščionių ir musulmonų dažnai iškildavo bėgant amžiams, kartais peraugdama į kruvinus konfliktus. Savo ramiu, paprastu gyvenimu Kasilda tarnavo Kūrėjui – iš pradžių viename tikėjime, vėliau – kitame.