Filmuotos medžiagos, kaip sudaužoma atminimo lenta generolui Vėtrai, stopkadras.

Balandžio 8 dieną Europos Parlamento nariu siekiantis tapti ir advokatu prisistatantis Stanislovas Tomas kūju sudaužė ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato buvusią Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.

Ši lenta jau seniai tapo nesutarimų objektu. Kritikai teigia, kad jos turi nelikti, nes J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu atminimo ženklo gynėjai kalba apie šios asmenybės nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, įsitraukimą į antinacinę veiklą karo metais.

Į vandalizmą Vilniaus meras Remigijus Šimašius vakar sureagavo apibūdindamas jį kaip „chuliganišką elgesį“, tačiau teigdamas, kad savivaldybė nebuvo šios atminimo lentos iniciatorė ir dėl to jos atkurti neplanuoja. Tačiau šiandien meras savo feisbuko paskyroje parašė: „Radome dokumentus, kad savivaldybė 1998 metais finansavo šios lentos pastatymą 7 741 litu. Šiaip jau nemaža suma kaip tam laikui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, šiandien priėmiau sprendimą, kad savivaldybė atkurs J. Noreikos lentą – sugrįšime į tą pačią padėtį, kuri buvo iki vakar ryto, iki kol kuvaldinis teroristas sugalvojo tarsi pagal užsakymą pakiršinti mūsų visuomenę. Lenta bus atkurta – nauja arba senoji, surinkta iš sudužusių dalių.“

Atkurti atminimo lentą ragino premjeras Saulius Skvernelis, Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Arūnas Gumuliauskas.

Vandalizmo nepateisino ir Lietuvos žydų bendruomenė, išplatinusi pranešimą, kuriame teigiama: „Vadovaudamasi principu, kad iš neteisės negimsta teisė, pasisako už probleminių klausimų sprendimą konstruktyviais metodais, nepritaria ir nepateisina savavališko ir galimai nusikalstamo veiksmo – J. Noreikos lentos sunaikinimo. Šis nusikalstamos veikos bruožų turintis aktas nesprendžia problemos ištakų, susijusių su istorinės tiesos pripažinimu ir deramos pagarbos Holokausto aukoms užtikrinimu.“

„Visų dar kartą prašau nežongliruoti šia tema, kol emocijos karštos – padarykime kelių mėnesių pertrauką galvų atvėsinimui, o po to grįžkime prie civilizuotos diskusijos apie Joną Noreiką, jo sudėtingą gyvenimo kelią, bei jo įamžinimo poreikį bei būdą. Elkimės kaip laisvi ir garbingi savo šalies ir miesto šeimininkai, nežaiskime pagal Kremliaus ir vietinio vandalo mums primestą scenarijų“, – rašė R. Šimašius.

Prokuratūra pranešė, kad Stanislovas Tomas buvo apklaustas ir yra sulaikytas, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo. 

Primename, kad kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašto, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti istorinę išvadą apie Joną Noreiką (generolą Vėtrą), panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai atlikti tyrimą. LGGRTC išplatino paaiškinimą dėl J. Noreikos–generolo Vėtros, kurį sukritikavo Lietuvos žydų bendruomenė, teigiant, kad tai bandymas „pateisinti J. Noreikos veiksmus Antrojo pasaulinio karo metais“, turintis „Holokausto neigimo ar šiurkštaus menkinimo bruožų“.

Parengta pagal Lietuvos institucijų ir žiniasklaidos informaciją