Unsplash.com nuotrauka

XFM radijo stoties laidoje „Būk sveikas“ svečiavosi buvęs veganas PAULIUS MIEKONIS. Ieškodamas sveikatingumo ir laimės, jis išbandė praktiškai visas įmanomas dietos formas: tarpinį badavimą, vegetarizmą, veganizmą, šarminę mitybą, žaliavalgystę, vaisiavalgystę ir net 30 dienų sulčių dietą. Laidos svečias klausytojus supažindino su įvairiais paties išbandytais mitybos kraštutinumais ir tokios mitybos pasekmėmis.

Badavimas ir nušvitimas

Pauliaus Mekionio nuomone, vegetarizmas, veganizmas, badavimas turi ir teigiamų pusių, pavyzdžiui, padeda apsivalyti organizmą, numesti svorio ir net pasiekti tam tikrą proto nušvitimą: „Pradžioje, tikrai viskas gerėjo, jaučiausi lengvesnis. Išbandžiau kelių dienų pasininką, vėliau – penkių dienų badavimą geriant tik vandenį. Toks badavimas tinka tik tiems, kurie yra labai sveiki ir norėtų pasitikrinti. Ir iš tikrųjų buvo didžiulis prašviesėjimas. Aišku, pirmas tris dienas buvo didelė kančia, bet paskui, ketvirtą dieną, apėmė toks geras jausmas, tokia švara, toks lengvumas, pagerėjo ir mąstymas. Atsimenu, išėjau į lauką, įkvėpiau, ir toks valgau ten slyvą, ir taip gera gyventi, toks lengvas.“

Viskas prasidėjo nuo Ajurvedos

Buvęs veganas atskleidė, kad sveikatingumo paieškos prasidėjo Indijoje: „Tuo metu aš buvau Indijoje ir pradėjau savo ieškojimus, kurie buvo susiję ne tik su mityba, bet ir tikėjimu. Gyvendamas Indijoje tiesiog patikėjau, kad tapęs vegetaru tapsiu laimingesnis ir sveikesnis. Ir pradėjau nuo vegetarizmo: atsisakiau mėsos, žuvies, dar ir kiaušinius valgiau, pieno produktus, varškę, sūrį. Taip gyvenau pusę metų.“

Vegatarizmu sveikatingumo kelionė nesibaigė. Po šešių mėnesių laidos svečias nusprendė žengti dar vieną žingsnį ir išbandyti veganizmą: „Mano vegetarizmas buvo labiau tinginio vegetarizmas, ir aš galvojau, kad reikia žengti naują žingsnį – veganizmo. Tai reiškia atsisakyti kiaušinių ir visų pieno produktų. Nes pienas, man tada atrodė, buvo blogis. Pradėjus domėtis sveikata, visur rašė, kad pienas blogis, mėsa blogis, kiaušiniai iš viso užkiš tave. Tad sumaniau, kad veganizmas bus kitas žingsnis. Be to, supratau, kad neužtenka tapti veganu, turiu keisti visus įpročius: apsipirkti pas ūkininkus, turiu išmokti gamintis pats.“

„Kaip nugyventi 150 metų?“

Pauliaus Mekionio teigimu, eiti sveikatingumo ir apsivalymo keliu jį skatino aplinka ir knygos:

„Turėjau draugų, kurie taip gyveno jau kelerius metus. Jie tvirtindavo, kad esu gerame kelyje, ir net rekomendavo knygų. Pirma knyga buvo „Kaip nugyventi 150 metų“. Skaičiau tą knygą ir tikrai susižavėjęs supratau, kad aš pradėjau vegetarizmą ir tapau veganu. Tačiau 25-erius metus valgiau nesveikai ir teršiau save. Išties vartojau labai daug cukraus, daug saldumynų. Jaučiau, kad aš pilnas parazitų ir visokių dalykų. Todėl pradėjau valytis, eiti sveikuoju keliu ir skaityti vadinamąsias „Veganų biblijas“, kur augalinis maistas yra gerai, o gyvulinis maistas – blogai. Maniau, kad gyvensiu 150 metų, ko dabar aš net nenoriu.

Kraštutinės mitybos pasekmės

Radijo laidos „Būk sveikas“ pašnekovas, net dvejus metus uoliai ieškojo sveikatingumo ir laimės. Deja, nei vegetarizmas, nei veganizmas, nei dietos, nei badavimas nepateisino jo lūkesčių. Atvirkščiai, pašnekovui vis labiau ribojant maisto racioną kūnas silpnėjo, o mintys tolo nuo realybės:

„Būdavo, kad savaitę valgydavau vien tik žaliai: salotos, vaisiai, avokadai ir riešutai. Pavalgydavau ir eidavau pamiegoti. Viską suversdavau valymuisi: „Čia taip turi būti ir einu pagulėti, pamiegoti.“ Rečiau sportavau, bėgiojau. Nesakau, kad visai tai daryti nustojau, bet vis mažiau. Šventai tikėjau, kad įveiksiu savo užterštumą, tada tą vaisių pasisavinsiu maksimaliai, galėsiu gyventi, būsiu sotus ir laimingas. Tikrai taip tikėjau. Jausdavausi toks lengvas. Tačiau tai buvo labiau įsikalbėjimas ir toks plaukiojimas. Tapau kaip lunatikas, kalbantis aukštomis materijomis, ir bandžiau visus aplinkinius atversti į sveiką gyvenseną.“

Galų gale buvusio vegano sveikatingumo ir laimės paieškos jį nuvedė prie radikalaus mitybos sprendimo – 30 dienų sulčių dietos:

„Manęs galiausiai netenkino mano būklė, reikėjo tai pramušti, nes kažkas mane blokuoja. Ir taip atsirado sulčių dieta, kai nusprendžiau 30 dienų gerti tik sultis: tris litrus žalių sulčių ir litrą vaisių sulčių. Nusipirkau plaktuvą ir pats plakdavau, paskui spausdavau be ląstelienos grynas sultis. Aš gėriau ir maniau, jog po šios dietos išvalysiu savo organizmą, kad man pagaliau tiks žaliavalgystė ir iš tikrųjų gerai jausiuosi. Jaučiau, kad man kažkas ne taip, nors melavau sau, bet vis tiek nebuvo to, ko tikėjausi. Nukrito dar 10 kilogramų. Po sulčių dietos prasidėjo obsesinės mintys apie maistą, nuolat apie jį galvojau. Pradėjau persivalgyti, košes valgiau litrais, avokadus – kilogramais. Todėl vėliau skrandis nustojo virškinti ir galėjau valgyti tik grikius. Jaučiausi kaip pragare, pradėjau žiūrėti vaizdo įrašus apie kitą medalio pusę, atsivėrė akys, pradėjau atskirti netikrus mokytojus ir tokius, kurie buvo kaip aš. Tuomet supratau, kad buvau apgautas.“

Kritiško mąstymo svarba

Apibendrindamas Paulius Mekionis patarė, kad, norint gyvenime ir mityboje nenukrypti į kraštutinumus, labai svarbus kritinis mąstymas, gebėjimas atsirinkti informaciją: „Ko aš pats dabar mokausi, tai kritiškai mąstyti. Jeigu imi informaciją tik iš to, kas tau pataikauja ir atitinka tavo įsitikinimus, visada apčiuopi tik vieną medalio pusę. Ir aš buvau tas žmogus. Ėjau tuo keliu. Manau, kad visada galima su Biblija pasitikrinti šituos dalykus. Ir ten labai aiškiai pasakyta, kad paskutiniais laikais žemėje atsiras daug veidmainių, kurie iškreips tikėjimą ir skatins badavimus, skatins neteisingą maistą, kurį Dievas mums davė ir pašventino savo malone. Aš pats iš tikrųjų neseniai pradėjau skaityti Bibliją, ir ten tiek atsakymų ir apie mitybą, ir apie visus netikrus mokymus.“

Parengė Deividas Koncius