Aleteia.org nuotrauka

Retas iš Vatikano lankytojų žino, kad už Šv. Petro bazilikos plyti 23 ha sodai, kuriuose harmoningai sugyvena medžiai, gėlės ir meno kūriniai.

Pasakojama, kad šventoji imperatorienė Helena sodams atvežė dirvožemio iš Kalvarijos kalno Šventojoje Žemėje. Sumaišiusi Kalvarijos kalno dirvožemį su Romos žeme, šv. Helena simboliškai parodė Kristaus kraujo ir tūkstančių ankstyvųjų krikščionių kankinių, mirusių dėl persekiojimų, valdant imperatoriui Neronui Cezariui Augustui, vienybę.

Aleteia.org nuotrauka
Aleteia.org nuotrauka

Viduramžiais sodus praplėte popiežius Mikalojus III (1277–1280), popiežiškąją rezidenciją iš Laterano rūmų perkeldamas į Vatikaną. Jo paliepimu Vatikanas buvo aptvertas siena, o už Šv. Petro bazilikos įkurtas sodas. 

Dabartinis sodo dizainas yra daugiausia renesanso palikimas, sukurtas italų architekto Donato Bramante. Bramante sodus suskirstė į tris dalis: Belvederio rūmų kiemą, Bibliotekos kiemą ir Pinecone kiemą. Jame taip pat yra pušimis ir kedrais apsodintas labirintas.

Aleteia.org nuotrauka
Aleteia.org nuotrauka

1927 m. popiežiaus Pijus XI nurodymu šv. Teresė iš Lizjė tapo oficialia Vatikano sodų globėja, ir soduose jos garbei pastatyta maža šventovė. Ji yra viena iš lauko šventovės kolekcijos dalių, tarp kurių yra ir Lurdo bei Gvadalupės Mergelei Marijai dedikuota grota. 

Pavasaris ir ruduo yra geriausias metas aplankyti Vatikano sodus, kai amžinai žali spygliuočiai apjuosiami pavasario žydėjimo arba nuraudusių lapų spalvomis. Į Vatikano sodus galima patekti tik su ekskursija, kuri trunka apie dvi valandas. Svarbu prisiminti, kad soduose lankytis galima kasdien, išskyrus trečiadieniais, kai čia vyksta popiežiaus audiencijos.

Parengta pagal Aleteia.org

Aleteia.org nuotrauka