Iliustracijos autorius: kurikuri

Icchoko Rudaševskio, kuris gimė 1927 metais, paauglystę negailestingai nutraukė Antrasis pasaulinis karas ir nacių okupacija. Gete atsidūręs berniukas kruopščiai dokumentavo tenykštę kasdienybę, kuri dėka jo dienoraščio mums šiandien pasakoja apie tragišką Lietuvos žydų likimą, o kartu ir didvyriškas geto gyventojų pastangas nepasiduoti nevilčiai nužmoginančioms sąlygoms. Kviečiame pasivaikščioti po Vilnių su Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščiu“.

Skiriamieji ženklai, kuriuos žydai turėjo nešioti įsakius naciams. [1941–1944 m.]. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap.58, b. 11713/3, I. 210.

10. Geltonieji lopai. Iki perkėlimo į getą Icchokas Rudaševskis su tėvais gyveno Pylimo g. 51-4. Būtent ten jį ir užklupo nacistinės okupacijos siaubas. „Išeina įsakymas, kad Vilniaus gyventojai žydai turi iš priekio ir iš nugaros prisisiūti antsiuvus. Geltonus apskritimus su raide J viduryje. Ankstyvas rytas. Žvelgiu pro langą. Pamatau pirmuosius Vilniaus žydus su antsiuvais. Mane apstulbina tie dideli geltoni lopai ant jų pečių. Ilgai nepajėgiu pats tokio prisisiūti. Jaučiuosi it kuprotas, su dviem didelėm ant manęs tupinčiom rupūžėm. Man gėda pasirodyti gatvėje ne todėl, kad esu žydas, bet todėl, kad man gėda savo bejėgiškumo. Geltoni lopai prisiūti ant mūsų drabužių, bet ne ant mūsų sąmonės. Mes nesigėdijam lopų! Tegu jų gėdijasi tie, kas mums juos užkabino. Tegu jie nutvilko kiekvieną sąmoningą vokietį, galvojantį apie savo tautos ateitį.“ (1941 metų liepos 8 diena)

Vilniaus geto pagrindiniai vartai. Rūdninkų g. ir Visų Šventųjų g. kampas. 1942. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuotrauka.

11. Vilniaus getas. „Jaučiu, lyg mane būtų apiplėšę: pavogę laisvę, mano namus, mano Vilniaus gatves, kurias taip myliu. Viską iš manęs atima. Prie vartų spūstis. Pagaliau atsiduriu kitoje vartų pusėje. Žmonių srautas įbloškia mane pro vartus. Nusimetu pečius pjaunančius ryšulius. Susirandu tėvus – ir štai mes jau geto kambaryje.“ (1941 metų rugsėjo 4 diena)

Žydų konvojavimas iš geto. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 11713/3, I. 206

12. Lukiškės-Paneriai. „Praėjo kelios dienos. Žaizdos tebekraujuoja... Dalis sugautųjų buvo išvaryti į antrąjį getą. Didesnė dalis – į Lukiškių kalėjimą, o iš ten – į Panerius. Paneriai... milžiniškas kapas. Žalios apylinkės, į kurias veda Pohulianka, – tūkstančių žydų skerdykla. Paneriai persisunkę žydų krauju. Paneriai – tai pasyvi mirtis. Ne! Mes neisim į Panerius!“ (1941 metų rugsėjo 6 diena)

Vilniaus geto planas. Nuotrauka iš Lietuvos žydų muziejaus archyvo.

13. Antrasis getas. „Vakare einame į antrąjį getą. Susitinkame su dėde. Jis daugiau nei savaitę praleido slapstydamasis malinoje, mažame kambarėlyje, užstatytame spinta. Sugulame ant ryšulių. Dėdė verkia. Mes palūžę ir nusikamavę. Verkia ir mama. Negalime pamiršti močiutės. Skaudančiomis širdimis gulamės miegoti naujoje vietoje.“ (1941 metų rugsėjo 6 diena)

M. Antokolskio g., 1941 m. Nuotrauka iš vilnius21.lt

14. Geto istorijos grupė. „Dirba ir istorijos ratelio atšaka – geto istorijos grupė. Dabar tyrinėjame Šiaulių g. 4 namo istoriją. Šiuo tikslu ratelio nariams išdalinome anketą su klausimais, kuriuos reikia užduoti namo gyventojams. Pajuntu istoriko darbo skonį. Sėdžiu prie stalo, klausinėju ir užrašinėju sausus faktus. Bet kartu čiupinėju žaizdas. Man abejingai atsakinėja: suėmė du sūnus ir vyrą, sūnus išsivedė pirmadienį, o vyrą – ketvirtadienį... Ir šitą siaubą, šią tragediją aš suformuluoju trimis šaltais ir sausais sakiniais, bet žodžiai ant popieriaus dega krauju...“ (1942 metų spalio 22 diena)

Senasis Vilnius, Žydų kvartalo gatvelė, 1941 m. VVGŽM nuotrauka

15. Klubas. „Šiandien vyko labai įdomus mūsų ratelio susitikimas su poetu Avromu Suckeveriu. Jis mums pasakojo apie poeziją, apie jos meną apskritai ir apie poezijos kryptis. Susitikime nusprendėme sukurti žydų poezijos ratelį ir dar vieną ratelį geto folklorui rinkti. Gete mūsų pačių akyse gimsta dešimtys priežodžių, keiksmų ir linkėjimų, pokštų ir pasakojimų, netgi dainų.“ (1942 metų lapkričio 2 diena)

I. Rudaševskis. „Entre les murs du ghetto de Wilno 1941–1943“ knygos iliustracija

16. Mokykla. „Šiandien pamokos vyko jau naujose patalpose Vokiečių g. 21. Mokomės nuo 8:45 iki 12 val. Klasės didelės, gražios. Tačiau buvo dar labai šalta.“ (1942 metų lapkričio 18 diena) „Šiandien mokykloje mums skelbia žodinius įvertinimus už pirmąjį trimestrą. Gaunu penketus už jidiš kalbą, žydų istoriją, visuotinę istoriją ir biologiją. Už matematiką, hebrajų, piešimą, fiziką – ketvertus; už vokiečių, lotynų – trejetus. Tikriausiai galėtų būti ir geriau, bet ir tie paminėti įvertinimai rodo, kad mano laikas neina tuščiai.“ (1943 meų sausio 3 diena.)

Vilniaus getas. Rūdninkų gatvė. Nuotrauka iš Lietuvos žydų muziejaus archyvo

17. Purimas. „Gavome trijų dienų atostogas. Purimo laikas. Tos dienos puikiai pravertė. Šį tą nuveikiau prie savo referatų krūvos. Lauke pavasaris. Sėdžiu Rūdininkų g. 6 kieme. Saulė šviečia, šildo ir glosto. Pavasaris prasiveržia pro pilkas sienas ir įžengia į getą, savo glostančiais spinduliais pranešdamas, kad kažkur jau žaliuoja, kažkur sprogsta žilvičiai, kažkur jau čiulba paukščiai. Mėgaujuosi pavasario vėju, gaudau spindulius ir širdį taip traukia kažkur...“ (1943 metų kovo 20 diena)

Žemėlapio autorius: kurikuri

Šiame Vilniaus žemėlapyje galite rasti visų „Neužmiršti“ ciklo asmenybių pėdsakus Vilniuje. Sekite geltonas žvaigždes (10-17) norėdami atrasti Icchoko Rudaševskio Vilnių.

Projekto „Neužmiršti“ rėmėjai: Geros valios fondas, Vilniaus miesto savivaldybė