Estonianworld.com nuotrauka

Estijos švietimo sistema iš tiesų puikiai pasirodo tarptautiniuose reitinguose. Naudojant konvencininį, tačiau tikslų, PISA reitingų kriterijų, Estijos penkiolikmečiai jau daugybę metų gauna vienus aukščiausių įvertinimų. Estija spaudoje dažnai vadinama „naująja Suomija“ ir kitais skambiais epitetais, lyginančiais mažą Baltijos valstybę su pažangiausiomis švietimo sistemomis pasaulyje. 2015 m. Estija buvo tarp dešimties geriausių šalių matematikos ir skaitymo užduotyse, o štai moksliniai įgūdžiai buvo įvertinti trečiąja vieta – po Singapūro ir Japonijos.

Ankstyva pagalba visiems vaikams

Daugelis valstybių pasaulyje suteikia paramą žmonėms, vedantiems savo vaikus į darželius, tačiau Estijoje kiekvienas vaikas nuo vienerių su puse metų turi teisę gauti pilną ankstyvojo mokymosi finansavimą. Tai reiškia, jog beveik 90 proc. vaikų tarp trejų ir septynerių metų (tuomet prasideda formalusis mokymas) lanko darželius. Tačiau reikėtų pažymėti, kad darželis nėra tiesiog nemokamos vaiko priežiūros paslaugos. Darželiai turi visos šalies mastu patvirtintą programą, akcentuojančią svarbiausius dalykus: menus, muziką, judesį, kalbą ir matematiką. Bakalauro laipsnis ankstyvosios vaikystės mokymo srityje yra privalomas visiems darželio mokytojams. O tai griežtas reikalavimas kitų šalių, tarp jų Lietuvos ir Singapūro, kontekste.

Valstybės finansavimas, skirtas turiningai darželių programai, smarkiai prisideda prie valstybės klestėjimo ir gerų pasiekimų švietimo srityje. Vienas svarbiausių dalykų, norint turėti kuo lygesnę ekonomiškai ir socialiai valstybę, yra užtikrinti jau ankstyvame amžiuje, kad kiekvienas vaikas gaus tokį pat gerą išsilavinimą. Ankstyvas kokybiško darželio finansavimas – vienas iš atsakymų.

Estonianworld.com nuotrauka

Ypatingai mažas kiekis vaikų, kurie mokosi prasčiausiai

Estijoje klasėse vidutiniškai nėra labai daug vaikų. Tiesa, Lietuvoje vidutinis vaikų skaičius klasėje mažesnis net penkiais. Jeigu Estijoje vidutiniškai mokosi 20 vaikų vienoje klasėje, tai Lietuvoje vidutiniškai mokosi apie 15 vaikų. Tiesa, įdomu, kad Lietuvoje vienam mokytojui tenka tik 10 vaikų, o Estijoje – vidutiniškai apie 15. Nepaisant to, ši statistika slepia ir didžiulius skirtumus tarp miesto ir kaimo mokyklų (tiek Lietuvoje, tiek Estijoje). Miestuose klasės perpildytos, o štai kaimuose klasės sujungtos ir vis tiek mažos, jose mokosi skirtingo amžiaus vaikai. Reikėtų pažymėti, jog edukacijos specialistai nelaiko klasių, kuriose mokosi skirtingo amžiaus vaikai, žalingomis mokymosi procesui, kartais tai – puikus būdas mokytis kartu. Estijoje, nepaisant šių skirtumų, mokiniai pasiekia aukštų pasiekimą, o procentas „prastai pasirodančiųjų“ Estijoje yra pats mažiausias tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.

Mokytojai – kertinė sistemos dalis

Vienas iš labiausiai stebinančių Estijos mokymo sistemos aspektų – mokinių pasiekimai yra aukšti nors mokytojų vidutinis amžiaus vis didėja, o valstybėje, kaip ir Lietuvoje, itin sunku į mokyklą pritraukti jaunus ir talentingus žmones. Daugiau nei pusė mokytojų Estijoje, yra sulaukę penkiasdešimties ir daugiau metų. Taip pat stebina tai, jog Estijos mokytojai gauna vienus mažiausių atlyginimų tarp EBPO valstybių.

Ir nors estai mokytojai yra patenkinti savo darbu, tačiau tik 14 proc. jų mano, kad visuomenėje mokytojo profesija yra vertinama. Į mokytojus rengiančias programas stoja labai mažai abiturientų, o dar sunkiau pritraukti tuos, kurie yra gabiausi. Žinoma, mokytojai yra ypatingai svarbūs mokymosi sistemai, tai įrodo Suomija ir Singapūras. Šiose šalyse mokytojo parengimas yra itin daug dėmesio pareikalaujantis procesas, o mokytojai gauna puikius atlyginimus. Ir nors šį derinį sunku rasti Estijoje, šalis pasiekia puikių rezultatų. Tai gali būti susiję su tuo, kaip į mokytojus žiūri mokyklos vadovybė, miesto administracija ar ministerija.

EPA nuotrauka

Daugelis estų – mokytojai, mokyklų vadovai ir mokiniai – apibūdina mokyklos sistemą kaip suteikiančią visiems jos dalyviams daug autonomijos. Nepaisant to, kad mokyklos turi suteikti tam tikrą kiekį valandų kiekvienam dalykui, tačiau taip pat mokiniams leidžiama susitelkti į dalykus, kurie jiems įdomiausi – pavyzdžiui, menus, technologiją, tiksliuosius ar gamtos mokslus. Būtent dėl šios pasirinkimo galimybės, kai kurie mokiniai gali mokytis daugiau matematikos, o kiti – meno ar kalbų.

Estijos mokytojai dažnai sako praleidžiantys mažiau laiko, palyginus su kitomis valstybėmis, vykdydami administracines užduotis ar „palaikydami tvarką“, o daugiau laiko susitelkdami į mokymosi procesą, o tai vienas svarbiausių dalykų mokytojo profesijoje. Jeigu jiems nereikia susikoncentruoti į įvairių „žurnalų“ pildymą, programos įvykdymo užfiksavimą ir kitus administracinius dalykus, vadinasi, jie gali susitelkti į profesinį tobulėjimą – naujų būdų, kaip mokyti, paiešką, naujų idėjų supratimą ir jų generavimą. Tai skatina mokytojus žiūrėti palankiai į savo profesiją ir į save kaip profesionalą.

Privačias mokyklas dažnai finansuoja valstybė

Estai mokyklas gali rinktis. Jiems visuomet užtikrinamas patekimas į šalimais esančią mokyklą, bet, jei jie nori, gali bandyti patekti į privačią mokyklą, į mokyklą, atsirenkančią vaikus ar į kokią nors kitą mokyklą kaimynystėje, jei tik jose yra vietos.

Netgi privačiose mokyklose didelę dalį mokesčio apmoka valstybė, tačiau jos neužkerta kelio mokykloms savo kainas pakelti tiek, kad kai kurie į jas patektų neišgalėtų. Tik maždaug 5 proc. mokyklų Estijoje yra privačios (dažniausiai religinės arba tarptautinės), tačiau estai kai kurias valstybines mokyklas apibūdina kaip elitines, t.y. tokias, kurios labai griežtai renkasi, kokius mokinius priimti. Valstybės finansų atitekimas privačioms mokykloms visame pasaulyje yra kontroversiškas dalykas, tačiau, atrodo, estams tokia sistema netrukdo. Beje, prestižinių ir išrankių mokyklų buvimas – viena iš Lietuvos mokymosi sistemos savybių.

EPA nuotrauka

Daug laisvės kurti ir mokyti(s)

Atrodytų, kad daug autonomijos ir galimybė pasirinkti mokyklas, reikalautų įdėmios mokyklų priežiūros: juk visi turėtų pasiekti vieną ir tą patį lygmenį tam, kad būtų užtikrinta lygybė silpniausiems. Vienas švietimo skyriaus darbuotojas, paklaustas, kaip įdėmiai jie prisižiūri mokyklas, atsakė, jog visiškai pasitiki mokytojais ir mokyklų vadovais ir tuo, kad jie puikiai atliks savo darbą.

Testai ir egzaminai nėra svarbus dalykas Estijoje. Mokyklą baigiantys estų vaikai turi laikyti baigiamąjį egzaminą. Šio egzamino rezultatai pasirodo spaudoje, taip pat, pagal šiuos rezultatus, publikuojami mokyklų reitingai (skirtingai nei Suomijoje, kurioje jokie egzaminų rezultatai ir reitingai nėra žinomi visuomenei). Nepaisant to, kad egzaminų rezultatai yra viešinami, tačiau už gerus ar prastesnius rezultatus mokyklos apskritai negauna nei papildomų paskatų, nei nuobaudų. Pradinėje ir pagrindinėje mokykloje egzaminų, kurie būtų svarbūs, nėra. Egzistuoja visos šalies mastu vykdomi bandomieji testai, tačiau juos turi laikyti tik dalis trečios, šeštos ir devintos klasės mokinių šalyje. Šių testų rezultatų niekas neskelbia viešai – rezultatai pasilieka mokyklose ir vietos valdžios rankose. Jos, savo ruožtu, bendradarbiauja su ministerija tam, kad surastų geriausius sprendimo būdus ir užtikrintų kuo spartesnį mokyklų tobulėjimą. Estijoje mokyklos taip pat beveik nėra tikrinamos įvairių institucijų iš šalies: dažniausiai pasikliaujama pranešimais iš mokyklos bendruomenės ir turima informacija apie pasiekimus. Specialūs, proginiai vizitai beveik niekada neorganizuojami.

Unsplash.com nuotrauka

Susitelkimas į vaikų gabumus

Valstybė taip pat remia užklasinę veiklą. Estijoje egzistuoja galimybės po mokyklos dirbti arba lankyti pomėgiams skirtas mokyklas. Šios mokyklos – sovietinės sistemos palikimas. Vaikai gali nemokamai (valstybė ir miesto administracija finansuoja) lankyti bent vieną būrelį. Pomėgiams skirtose mokyklose nėra vien muzikos ar dailės pamokų. Vaikai gali rinktis astronomiją, technologijas, robotiką ir kitus dalykus. Dažniausiose šiose mokyklėlėse dirba universitetų studentai.

Nuolatinis tobulėjimas

Patys estai nėra visiškai patenkinti savo edukacine sistema. Pavyzdžiui, kaip vieną didžiausių problemų įvardijami pasenę ir tradiciniai mokymo(si) būdai, todėl kai kurie mokiniai neįsitraukia į mokymosi procesą. Nepaisant to, Estija planuoja ir stengiasi šią padėtį pakeisti. Visų pirma, norima pritraukti daug jaunų mokytojų. 2017-iaisias metais buvo nuspręsta, kad per penkerius metus mokytojų atlyginimai turėtų pakilti daugiau nei 40 proc.

Ministerija taip pat nori mokymosi procesą sutelkti į aštuonias pagrindines kompetencijas tam, kad mokymosi procesas būtų kuo aiškesnis tiek mokiniams, tiek mokytojams. Tarp šių kompetencijų yra ir komunikacija gimtąja bei užsienio kalbomis, matematika, gamtamokslis ir technologinis išsilavinimas, skaitmeninio pasaulio kompetencijos, gebėjimas mokytis, t.y. valdyti savo mokymosi procesą pačiam, socialinės ir pilietinės kompetencijos, iniciatyvos ir verslumo jausmas, kultūrinis sąmoningumas.

Unsplash.com nuotrauka

Prieš septynerius metus Estija apskritai pakeitė savo mokyklos pabaigimo egzaminų reikalavimus. Dabar vietoje trijų privalomų egzaminų (gimtosios kalbos – estų arba rusų, užsienio kalbos ir matematikos) ir dar dviejų papildomų egzaminų, kuriuos galima buvo pasirinkti, visi mokiniai turi vykdyti tyrimo arba praktinį projektą tam, kad baigtų mokyklą. Tyrimo projektai gali būti susiję su eksperimento fizikoje įvykdymu arba mokinių apklausos organizavimu norint tirti kokią nors jų nuostatą. Praktiniai projektų pavyzdžiai taip pat įdomūs: suorganizuoti vietines olimpines žaidynes arba surinkti vabalų kolekciją muziejui. Abu projektų tipai skatina tarpdiscipliniškumą ir lavina visas aštuonias kompetencijas, kurias ir siekia puoselėti Estijos mokyklos.

Pagal internationalednews.com parengė Kristina Tamelytė