Šešiomis dienomis belikus iki Velykų, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius. Ten buvo jam iškeltos vaišės. Morta tarnavo, o Lozorius kartu su svečiais vaišinosi prie stalo. Paėmusi svarą brangių tepalų iš grynojo nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai pakvipo tepalais. 
    Vienas iš jo mokinių, Judas Iskarijotas, kuris turėjo jį išduoti, pasakė: „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir neatiduoda vargšams?“ Jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis, ir, turėdamas rankose kasą, grobstė pajamas. 
    O Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai. Vargšų jūs visada turėsite savo tarpe, o mane ne visuomet turėsite“. 
    Daug žydų sužinojo jį tenai esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį jis prikėlė iš numirusių. Aukštieji kunigai dabar nusprendė nužudyti Lozorių, nes daugybė žydų per jį atsitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų.

Skaitiniai ABC (115)

Iz 42, 1–7: Jis nerėks, ir gatvėje nesigirdės jo balso

Ps 27, 1. 2. 3. 13–14. P.: Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano.


Komentaro autorius - Paolo Curtaz

Marijos gestas – toks žmogiškas ir paprastas. Kupinas tokios meilės, kokią vien moteris gali išreikšti. Šį moterišką dėmesį Jėzui evangelistas Jonas įterpia į paskutinės Jėzaus savaitės pirmadienį, tų tolimų 30-ųjų metų balandį.

Galimas daiktas, kad evangelistai supainiojo du epizodus, kurių pagrindinės veikėjos buvo moterys: viena – nusidėjėlė, o kita – Lozoriaus sesuo.

Šiame kontekste Jėzaus bičiulė atlieka be galo stiprų simbolinį veiksmą. Gryno nardo esencija, kainuojanti pribloškiančią 300 denarų sumą, prilygstančią 300 darbo dienų!, šaižiai kontrastuoja su juokinga 30 sidabrinių suma, kurią pasiūlė Sinedrijonas, norėdamas sužinoti Jėzaus ir mokinių apsistojimo vietą.

Istorikai teigia, kad abiejų monetų vertė sutampa: Marija tarsi sako Jėzui, kad tai, ką Jis ruošiasi atlikti, dešimt kartų vertingiau už apaštalo išdavystę.

Jėzus paguodžiamas šiuo gestu. Jam miela ši gelmiška ir tyra mokinės meilė, lygiai tiek pat, kaip ir mūsų meilė. Lai ir iš mūsų sužino, kad jo auka nebuvo bergždžia...

Pagal www.lachiesa.it 

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai