Adelė Dirsytė

Pačiuose niūriausiuose Sibiro gulaguose tikėjimo šviesą liudijo ir maldas kūrė ateitininkė, mokytoja Adelė Dirsytė. Vargu ar ji galėjo numatyti, kad jos ranka ant tošies ir popieriaus skiautelių surašytos maldos vėliau bus spausdinamos milijoniniais tiražais, jomis melsis ir žavėsis būsimasis popiežius šventasis Paulius VI.

Adelė gimė 1909 m. balandžio 15 d.  Šėtos ūkininkų šeimoje. Iki karo darbavosi Lietuvių katalikių moterų draugijoje, aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, rūpinosi vargšų šalpa, rašė straipsnius ugdymo temomis.

Prasidėjus Lietuvos okupacijoms, mokytojavo Vilniuje, organizavo paramą vargstantiems. Savo darbais skiepijo jaunose širdyse ištikimybę tikėjimui ir Tėvynei.

1946 m. kovo 6 d., apkaltinta antisovietine veikla, Adelė Dirsytė suimta, žiauriai tardyta KGB saugumo rūsiuose Vilniuje, nuteista dešimčiai metų kalėti ir dar penkeriems metams atimta teisė grįžti į Lietuvą. 1947 m. išgabenta į Komiją tiesti geležinkelio, kur buvo verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu. 1949 m. išvežta Irkutskan kirsti miško, Magadane dirbo statybose. Ji stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, mokė dvasinės stiprybės semtis maldoje. Už daromą dvasinę įtaką buvo mušama iki sąmonės netekimo. Mirė Chabarovske 1955 m. rugsėjo 26 d., palaidojimo vieta nežinoma.

Sibiro tremtyje Adelė rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių ir sudėjo jas į mažą knygelę „Marija, gelbėk mus“. 1953 m. vasario 16-ąją perdavė ją draugei, knygelė pasiekė Vakarus. Ši Sibiro kalinių maldaknygė, pirmą kartą išleista 1959 m. Putname, vėliau pasklido įvairiuose kraštuose, išleista keliolika kalbų. Lietuvoje buvo leidžiama pogrindyje, atgavus laisvę – pakartotinai perleista.

2000 m. Kauno arkivyskupijoje pradėta A. Dirsytės beatifikacijos byla.

Turime eiti narsiai ir drąsiai prie tikslo keliu, kurį Dievas mums rodo, ten, kur Dievo dvasia mus veda ir skatina eiti į jokias kliūtis neatsižvelgiant, nieko nenuogąstaujant. Jei pilni Dievo dvasios būsime, viską turėsime galutinai apgalėti. Dvasios nė pančiais nieks nesugebės surakinti, nė kalėjime neužkals, nė ištrėmime nebesulaikys. Jis išsiverš iš visur, pro visur prasimuš. Uždek tik, Viešpatie, mūsų širdis Tavo meilės ugnimi! 

Pal. Jurgis Matulaitis