Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Balandžio 12–14 dienomis Lietuvoje, Vilniaus Menų spaustuvės keliose erdvėse, 8 kartus buvo parodytas garsios Rusijos teatro kritikės ir prodiuserės Marinos Davydovos Berlyno „HAU Hebbel am Ufer“ teatre 2017 m. pristatytas spektaklis „Amžinoji Rusija“. Tai projekto „Utopinės realybės“, skirto Rusijos Vasario revoliucijos 100-osioms metinėms, dalis. Didelio susidomėjimo ir pripažinimo sulaukusį spektaklį į Vilnių atvežė Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

„Amžinoji Rusija“ yra M. Davydovos kuriamo diptiko apie Rusijos istoriją pirmoji dalis. Antrosios dalies premjera – šių metų balandį „Thalia“ teatre Vokietijoje, šio spektaklio koprodiuseris – LNDT. Rudenį jis pakvies į antrąją diptiko dalį – spektaklį „Checkpoint Woodstock“.

„Amžinojoje Rusijoje“ žiūrovai tikrąja to žodžio prasme gauna galimybę įžengti į Rusijos istoriją. Didžiulė instaliacija suteikia progą atėjusiesiems judėti erdvėje ir laike ir taip pamatyti Rusiją iškart po 1917-ųjų, kai šalis išgyveno politinį, meninį ir seksualinį prabudimą. O vėliau, besivystant spektaklio dramaturgijai, keliauti iš vienos istorinės epochos į kitą, galiausiai suvokiant ne tik jų skirtumus, bet ir istorijos cikliškumą.

M. Davydova įsitikinusi, kad vakariečiai mažai žino apie 1917-ųjų Rusijoje įvykusį bolševikų perversmą. Retas nusimano, kad iš tiesų buvo net dvi revoliucijos, ar žino, kad 1917 metų vasarį Rusija tapo bene laisviausia šalimi visame pasaulyje. Tuomet įdiegta rinkimų sistema, pasak M. Davydovos, neperdedant, buvo viena liberaliausių planetoje. Teisės, kurias moterys tada gavo Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje buvo įdiegtos tik 1930-aisiais, o Prancūzijoje dar vėliau – penktajame dešimtmetyje.

„Tai buvo labai staigus šuolis iš archajiškumo, ir kuo jis buvo staigesnis, tuo buvo stipresnis ir sugrįžimas į archajiškumą“, – teigia menininkė.

Kalbant apie ryškią Rusijos nubudimo istoriją kyla klausimas, kodėl šių idėjų nepavyko įgyvendinti ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuo darbu mėginama paaiškinti barbarišką sovietinio socializmo pokytį, kuris, po revoliucijos praėjus vos dešimčiai metų, baigėsi totalitarine diktatūra, meistriškai užmaskuota komunizmo šūkiais. Tampa akivaizdu, kad visa tai yra šimtas metų nostalgijos ikirevoliucinei Rusijos imperijai.

Pati M. Davydova apie savo kūrinį yra sakiusi: „Tai yra ir parkūras, ir instaliacija, ir videoinstaliacija, bet iš tiesų visa tai yra tiesiog dalys tam tikro naujo estetinio fenomeno, kuriam vardas greičiausiai dar nesugalvotas. Bent jau aš jo nežinau. Man svarbiausia, kad šiame projekte edukaciniai, analitiniai ir meniniai elementai susijungia į vieną visumą. Man „Amžinoji Rusija“ išauga ne tik iš įvairių parodų, spektaklių, performansų, kuriuos žiūrėjau dėl savo profesijos, bet taip pat ir iš mano dėstytojavimo patirties. Tam tikra prasme pradedu suprasti, kad paskaita irgi gali tapti meno kūriniu. „Amžinoji Rusija“ tampa naujokų iniciacija į kultūrą.“

Dmitrijaus Matvejevo fotoreportažas iš M. Davydovos „Amžinosios Rusijos“ sostinės Menų spaustuvėje.

Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Marinos Davydovos „Amžinoji Rusija“ Menų spaustuvėje. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka