Iliustracijos autorius: kurikuri

Jono Basanavičiaus, o anksčiau Didžiosios Poguliankos, gatvė mena žymius litvakų rašytojus. Name, pažymėtame 18 numeriu, kadaise gyveno Romainas Gary, o 23-iajame buvo apsistojęs ir Mošė Kulbakas. Be to, pačioje gatvės pradžioje, name nr. 2, gyveno Leonas Klauzneris – žymaus rašytojo Amoso Ozo tėtis. 

Romaino Gary vaikystės kiemas, Basanavičiaus g. Evgenia Levin nuotrauka

18. Romanas Kacevas – būtent toks yra tikrasis žymaus rašytojo Romaino Gary vardas. Šis pasaulinės šlovės sulaukęs rašytojas Vilnių paliko dar vaikystėje, tačiau miesto atspindžių galime pastebėti jo kūryboje.

Jo vaikystės kiemas dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje nr. 18 yra aprašytas jo romane „Aušros pažadas“: „16-ojo Didžiosios Poguliankos namo kiemas mano atminty liko kaip ta didžiulė arena, kur išėjau gladiatoriaus mokslus, pritaikytus ateities kovose. Patekęs į jį pro senus arkinius vartus išvysdavai vidury didžiulę plytų krūvą – liekanas šaudmenų fabriko, kurį partizanai susprogdino per patriotines lietuvių ir lenkų kariuomenių kovas; tolėliau – minėtoji malkinė, paskui dykra, apaugusi dilgelėmis, su kuriomis nuolat kariaudavau ir tai buvo vienintelės išties pergalingos kovos mano gyvenime; pačiam kiemo gale  stovėjo aukšta gretimų sodų tvora.“ 

Romualdo Kvinto paminklas Romainui Gary, Basanavičiaus g. Evgenia Levin nuotrauka

19. Romualdo Kvintos paminklas žymiajam rašytojui vaizduoja mažą berniuką, įsimylėjusį mergaitę vardu Valentina. Kaip pasakojama romane „Aušros pažadas“, būtent dėl jos šis berniukas bandė atsikąsti bato, rijo smėlį ir kitaip nėrėsi iš kailio. 

Amosas Ozas (1939-2018). Donato Puslio nuotrauka.

21. Amosas Ozas Vilniuje tarpukariu gyvenusį ir Stepono Batoro universitete studjavusį savo tėvą Leoną Klauznerį vadino tipiniu litvaku: „Chasidai buvo traktuojami kaip savo tikėjimą remiantys emocijomis, mistika, aistra. Litvakai save laikė racionaliais, kurie niekados niekam nepritaria prieš tai tris kartus nepatikrinę. Jie buvo tie, kurie nenorėjo tiesiog aklai perimti paveldo, tačiau jį pakeisti. Aš esu sūnus litvako, kuris yra chasidės moters sūnus. Savyje turiu abu genus.“ 

Leono Klauznerio diplomas iš Stepono Batoro universiteto. 1929. LCVA/Literatūros festivalis „Vilniaus lapai“

22. „Mano tėvas lankė tuometinį Stepono Batoro universitetą, kurį ir baigė. Iš Vilniaus jis parsivežė labai prieštaringus jausmus ir manau, kad slapta to miesto ilgėjosi. Jis mylėjo Vilniaus atmosferą, kultūrą. Kita vertus, jis buvo labai sužeistas žmogus, nes paliko Vilnių dėl atgrasaus antisemitizmo. Jis pats keletą kartų tapo antisemitinių išpuolių auka. Tad jo santykis su Vilniumi buvo meilės ir neapykantos mišinys. Tačiau tai nėra žydams neįprasta istorija. Kiekvienas žydas, ar jis būtų iš Bagdado, ar Jemeno, ar Vilniaus, ar Paryžiaus, su savimi nešiojasi mišinį meilės ir neapykantos, nostalgijos ir pykčio savo buvusios šalies atžvilgiu“, – pasakojo A. Ozas.

Šiame Vilniaus žemėlapyje galite rasti visų „Neužmiršti“ ciklo asmenybių pėdsakus Vilniuje. Sekite knygas (Nr. 18-21) norėdami atrasti Basanavičiaus gatvės rašytojų Vilnių.

Žemėlapio autorius: kurikuri

Projekto „Neužmiršti“ rėmėjai: Geros valios fondas, Vilniaus miesto savivaldybė