Petro išsigynimas. Gerrit van Honthorst, apie 1623 m.

Sėdėdamas su mokiniais už stalo, Jėzus labai susijaudino ir tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!“ Mokiniai ėmė žvalgytis į kits kitą, spėliodami, kurį jis turįs omenyje. 
    Vienas mokinys, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės. Simonas Petras pamojo jam ir pašnibždėjo: „Sužinok, apie kurį jis kalba“. Šisai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“ 
 Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį“. Ir pamirkęs kąsnį dubenyje, jis padavė Judui, Simono Iskarijoto sūnui. Kai šis nurijo kąsnį, įėjo į jį šėtonas. 
    O Jėzus jam sako: „Ką darai, daryk greičiau!“ Nė vienas iš sėdinčiųjų už stalo nesuprato, kodėl jis taip pasakė. Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie pamanė, jog Jėzus jam įsakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventei“ ar liepęs duoti vargšams. Tad anas, nurijęs kąsnį, tuojau išėjo. Buvo naktis. 
    Jam pasišalinus, Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas per jį. O jeigu Dievas pašlovintas per jį, tai Dievas pašlovins jį pas save – bematant pašlovins“. 
    „Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką esu žydams pasakęs: kur aš einu, jūs negalite eiti“... 
    Simonas Petras jį paklausė: „Kur eini, Viešpatie?“ 
    Jėzus atsakė: „Kur aš einu, tu dabar negali manęs palydėti, bet vėliau palydėsi“. 
    Petras vėl paklausė: „Viešpatie, kodėl aš negaliu dabar tavęs lydėti? Aš ir gyvybę už tave guldysiu!“ 
    Jėzus atsakė: „Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiams nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!“

 

Skaitiniai ABC (117)

Iz 49, 1–6: Tave padarysiu tautų šviesa, kad mano išganymas žemės pakraščius siektų

Ps 71, 1–2. 3–4a. 5–6ab. 15. 17. P.: Šlovins mano burna tavo išganymą, Viešpatie.


Komentaro autorius - Paolo Curtaz 

Paskutinė vakarienė Jėzui – tai galutinis viso jo skelbimo užantspaudavimas, paankstinimas savęs dovanijimo, kuris už keleto valandų įvyks ant kryžiaus.

Jėzus ruošiasi gelbėti kiekvieną žmogų, pradėdamas nuo Judo, apaštalo, kuris nenumaldomai slysta į tamsybes. Kas žino, ko siekė Judas? Koks buvo jo tikrasis sumanymas? Gal susivokė, kad Jėzaus misija žlugo ir gan negrabiai mėgino priversti Jėzų susitikti su Sinedrijonu? Nepatenkintas tuo, kur link pasisuko įvykiai, Judas mano galįs manipuliuoti Dievu.

Jėzus dalinasi su juo savąja duona, tačiau šis gestas vertinamas kaip provokacija. Judo širdy – naktis. Tą akimirką Jėzus prabyla apie pašlovinimą. Kaip tai suprasti? Yra išduotas, o sakosi esąs pašlovintas?

Taip. Judas pralaimėjo, tai tiesa, bet argi Viešpats neatėjo pas tuos, kurie pralaimėjo? Mokinio išdavystės akivaizdoje Jėzus gali atskleisti visą savo meilės rimtumą.

Jam reikia išgelbėti ir Petrą iš jo puikybės, jo naivaus ir pavojingo savęs vertinimo. Šitaip prasideda galutinis Dievo savęs dovanojimas kiekvienam iš mūsų.

Pagal www.lachiesa.it 

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai