Judėjos dykuma. Kosto Kajėno nuotrauka

Gyvenime būtina tobulai sekti Kristų, iš jo pavyzdžių mokantis ne tik švelnumo, nuolankumo ir kantrybės, kurių yra kupinas Jo gyvenimas, bet pasimokant ir Jo mirties. (...)

Tad kaip mes tampame panašūs į Jo mirtį? Esame palaidoti su Juo per krikštą. O kaip mes esame palaidojami, arba kokia mums nauda iš Jo sekimo? Pirmiausia privalu nutraukti savo ankstesnį gyvenimą. To niekas negali padaryti, kaip sakė Viešpats, jeigu iš naujo negimsta, o tas atgimimas, kurį ir reiškia anas žodis, yra kito gyvenimo pradžia. (...) Gyvenimui keičiantis tarp praeito ir būsimo gyvenimo, atrodo, būtinai turi įsiterpti mirtis, užbaigti tai, kad buvo, ir duoti pradžią tam, kas bus.

Iš šventojo vyskupo Bazilijaus Didžiojo knygos apie „Šventąją Dvasią“