Judo bučinys. Heures Charles d'Angoulême, XV a.

Vienas iš Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus ir tarė: „Ką man duosite, jeigu jį aš jums išduosiu?“ Tie pasiūlė trisdešimt sidabrinių. Ir nuo to meto Judas ieškojo progos išduoti Jėzų. 


    Pirmąją Neraugintos Duonos dieną mokiniai atėjo pas Jėzų ir paklausė: „Sakyk, kur paruošti tau Velykų vakarienę?“ 

    Jis atsakė: „Eikite į miestą pas tokį žmogų ir sakykite jam: 'Mokytojas sako: Mano metas jau atėjo. Pas tave valgysiu Velykų vakarienę su savo mokiniais'“. Mokiniai padarė, kaip buvo Jėzaus įsakyta, ir paruošė Velykų stalą. 
    Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika mokinių užėmė vietas prie stalo. Pradėjus valgyti jis tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos“. 
    Jie labai nuliūdo ir ėmė už kits kito klausinėti: „Nejaugi aš, Viešpatie?“ 
    Jis atsakė: „Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje. Žmogaus Sūnaus, tiesa, eina savo keliu, kaip apie jį parašyta, bet vargas tam žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti“. 
    Jo išdavėjas Judas paklausė: „Nejaugi aš, rabi?!“ 
    Jis atsakė: „Taip, tu!“

Skaitiniai ABC (120)

Iz 50, 4–9a: Nenugręžiau veido nuo tų, kurie mane plūdo

Ps 69, 8–10. 21bcd–22. 31. 33–34. P.: Mane išklausysi, nes tu didžiai geras, jau metas tau, Viešpatie, būt maloningam.


Komentaro autorius - Paolo Curtaz

Savo pasakojime Matas labai stengiasi visiems priminti, kad Judas yra vienas iš Dvylikos, ne bet kas. Tarsi pykčio šydas gaubia atpasakojamus liūdnus įvykius, susijusius su Judu. Kažin, ką tokio buvo sumanęs apaštalas savosios tamsos užgožtas?

Mes, geri katalikai, laikui bėgant iš viso to sukūrėme tragišką personažą, išdaviką par excellence. Tarsi būtų visiškai lengva atskirti šviesą nuo tamsos, tarsi pasirinkimas, aiškumas, įžvalga būtų visiškai akivaizdūs!

Judas neparduoda Jėzaus už pinigus, greičiau nori priversti veikti savo mokytoją, kurį laiko pernelyg atsargiu. Jeigu jis išties Mesijas (kuo jis tikėjo), tai tegul pasisako apie tai viešai Sinedrijono akivaizdoje!

Vargšas Judas! Ir vargšai mes, kai manome, kad galime pamokyti Dievą kaip tvarkyti pasaulį...

Šią Didžiąją savaitę, tokią intensyvią ir svarbią, budėkime, kad ir mums, pašauktiems būti jo mokiniais, būti tais, kurie gavo malonę ir garbę sekti Viešpatį, panašiai nenutiktų: kad nepasimestume ir mūsų tamsioji pusė neužgožtų mūsų.

Lai Dievas bus mums gailestingas!

Pagal www.lachiesa.it 

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai