Iliustracijos autorius: kurikuri

Abraomas Suckeveris – vienas žymiausių šiuolaikinių jidiš kalba rašiusių kūrėjų. Antrojo pasaulinio karo metais išgyvenęs Vilniaus geto košmarą, jis savo atsiminimuose paliko stiprų liudijimą ne tik apie nacių ir jų kolaborantų barbariškumą, tačiau ir geto kalinių žmogiškąją stiprybę pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis siekti šviesos ir priešintis tamsai.

Evgenios Levin nuotrauka

43. „Ženk per žodžius kaip per minų lauką: vienas klaidingas žingsnis, vienas klaidingas judesys, ir visi žodžiai, kuriuos per gyvenimą suvėrei ant savo aortų, išlakstys į šalis kartu su tavim pačiu.“

Taip man šnabždėjo mano kūno šešėlis, kai mes abu naktį sėlinome per kruviną minų lauką, akinami reflektorių, primenančių vėjo malūnus, o kiekvienas žingsnis, kurį statydavau už mirtį arba už gyvenimą, stuktelėdavo man į širdį kaip vinis į smuiką“, – taip skamba bene žymiausio jidiš kalba rašiusio litvakų poeto Avramo Suckeverio žodžiai iš jo rinkinio „Žaliasis akvariumas“ (vertė M. Kvietkauskas).

Šiandien rašytoją geriausiai mena ant J. Basanavičiaus gatvės 22 namo jam prikalta atminimo lenta, liudijanti, kad būtent čia grupės „Jung Vilne“ narys skaitydavo savo poeziją.  

Vilniaus geto afiša dramos ir muzikos vakarui. Programoje A. Suckeveris pristato „In lectn goirl“ (Galutinei lemčiai ištikus). Nuotrauka iš VVGŽM

44. 1913 metais gimęs A. Suckeveris mokėsi Vilniaus universitete. Kaip savo knygoje rašo Tomas Venclova, skelbė savo kūrybą Vilniaus ir Varšuvos periodikoje. 1941 metais pateko į Vilniaus getą – tenykščius išgyvenimus aprašė knygoje „Iš Vilniaus geto“. 1943 metais pabėgo iš geto ir prisijungė prie partizanų Vilnijos miškuose. Buvo vienintelis žydas, liudijęs Niurnbergo tribunole. 2008 metais A. Suckeveris buvo įvertintas Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Savo knygoje „Iš Vilniaus geto“ A. Suckeveris aprašo ne tik sunkias gyvenimo sąlygas gete, tačiau ir dvasinį bei fizinį pasipriešinimą nužmoginančiai prievartai.

Evgenios Levin nuotrauka

45. Teatras

„Jaunas režisierius Viskindas įkalbėjo mane susitikti su žydų aktoriais. Jie sumanė kurti teatrą. Buvau nustebęs:

- Teatrą gete?

Taip, – įtikinėjo mane Viskindas, – mes turime pasirpiešinti! Kovoti savo ginklais, nepasiduoti nė minutės. Būtent gete, su aktoriais, su kuriais praeityje vaidinome. Žydų teatro istorija tvirtai susijusi su getu. Mes turime įkurti teatrą, padrąsinti geto gyventojus.“

Mėsinių g. 3A. Evgenios Levin nuotrauka

46. Kūrybinis susivienijimas

„Per radiją sužinoję, kad Pietų Amerikoje nusižudė žymus vokiečių rašytojas Stefanas Cveigas (jo tautybė – žydas), surengėme didžiulį atminimo vakarą. Muzikantai atliko Šopeno gedulingąjį maršą, aktoriai perskaitė ištraukas iš Cveigo kūrinių.“

Parodos

„1943 metų kovą Vilniaus geto teatro fojė buvo surengta dailės paroda. Buvo eksponuojami išraiškingi Rachelės Suckever pezažai, medžio graviūros, architektūros moderliai ir devynmečio Zalmano Bako piešiniai.“

Muzika

„Pirmajame simfoninio orkestro koncerte, įvykusiame 1942 m. kovo 15 d., dalyvavo septyniolika muzikantų. Tai buvo tautinė švenė. Muzikantai atliko Ipolito Ivanovo Kaukazo siutą, Marko Geigerio Žydišką popuri ir Franco Šuberto Nebaigtosios simfonijos dalis. Kaip kalnų oras į ligonio plaučius liejosi muzika į geto kalinių sielas. Orkestras kvietė į laisvę, į kovą ir pasirpiešinimą.“

Kvietimas į vartų sargybos organizuojamą Pirmąjį koncertą. Nuotrauka iš VVGŽM

47. Kultūros centras

„Vienas svarbiausių Vilniaus geto kultūros centrų buvo Kultūros namai Strašūno g. 6. Ten buvo biblioteka, skaitymo salė, archyvas, statistikos skyrius, adresų biuras ir muziejus.“

Įdomu, kad po karo būtent šiame pastate 1945 metais A. Suckeveris su bendražygiais buvo įkūręs Žydų muziejų, kurį 1949 metais sovietai uždarė.

Žemėlapio autorius: kurikuri

Šiame Vilniaus žemėlapyje galite rasti visų „Neužmiršti“ ciklo asmenybių pėdsakus Vilniuje. Sekite oranžinius akinius (Nr. 43-47) norėdami atrasti Abraomo Suckeverio Vilnių.

Projekto „Neužmiršti“ rėmėjai: Geros valios fondas, Vilniaus miesto savivaldybė