Vysk. E. Bartulis. Edvardo Tamošiūno nuotrauka

Mieli broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji!

Šiandien džiugiai ir pakiliai švenčiame Kristaus Prisikėlimo iškilmę.

Tai mirties nugalėtojo ir tikrosios meilės pergalė. Šventasis evangelistas Jonas ją patvirtina sakydamas:

„Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8); „Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato“ (1 Jn 4, 20b). Iš tiesų nėra nieko gražesnio, kaip nušluostyti žmogui ašarą, suteikti vilties ir nušviesti gyvenimą tikėjimo šviesa.

„Ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas“ (1 Jn 5, 4b).

Dievo išrasti nereikia. Jis yra nuo amžių. „Jeigu netikėsite, kad Aš Esu, – jūs numirsite savo nuodėmėse“ (Jn 8, 24b), – sako Kristus. Atraskime Jį savo gyvenime, nes Jis atėjo tam, kad – mes turėtume gyvenimo ir apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10, 10b).

Jei Jį pažintume, mes iš tiesų Jį mylėtume. Juk Dievas yra tikrasis Gėris, Grožis, Tiesa, Meilė, Teisingumas ir Gailestingumas. Jei viso to jau siekiame – mes ieškome Dievo.

Mūsų gyvenimas negali būti niūrus, be vilties ir tikrojo džiaugsmo. Daugiau kalbėkime apie tikrąjį gyvenimo džiaugsmą, kurį atrasti galima tik vienybėje su Dievu. Dievas viską sutvėrė dėl mūsų laimės.

Ieškodami Dievo, mes kopiame į tobulumo viršūnes, kurios kviečia tarsi kalnai, apšviesti spindinčios rytmečio saulės ir iškylantys aukščiau už juose glūdinčius tamsius slėnius. Kristus savo mokiniams paliko džiaugsmo testamentą: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11).

Mūsų žemiškąjį gyvenimą įprasmina Prisikėlęs Kristus, visiems dovanojantis amžinojo gyvenimo viltį: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“ (Jn 11, 25). Į šį klausimą turime atsakyti meile pagrįstu gyvenimu, o jį mums ir dovanoja Dievas, į pasaulį atsiuntęs Jėzų Kristų, kad „kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 15).

Jėzus ateina ieškoti klaidžiojančių žemės vaikų ir dovanoja mums kompasą – Evangeliją. Kiekvienas jos žodis spinduliuoja meile ir tiesa, ramybe ir džiaugsmu.

Evangelijos knyga turi būti atversta visą dieną. Tai geroji ir džiugioji Naujiena, kuri kalba tyloje. Išgirskime ją. Stenkimės įsiklausyti į kiekvieną Evangelijos žodį, priimti jį su meile ir dėkingumu. Ji mus drąsina ir veda meilės ir ištikimybės keliu. Įsijautę į Evangelijos mintis, kartu su poetu maldaukime:

Įženk į mūsų dieną, Jėzau,
Per pluoštą saulės spindulių,
Įeik į mūsų kelią, Jėzau,
Jei eisime ne tuo keliu.
(Bernardas Brazdžionis)

Telaimina jus Dievas.
Džiugių Šventų Velykų.
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis