Moterys greitai paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams. 
    Ir štai priešais pasirodė Jėzus ir tarė: „Sveikos!“ Jos prisiartino ir, parpuolusios žemėn, apkabino jo kojas. Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys“. 
    Joms beeinant, keli sargybiniai atbėgo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas buvo įvykę. Tie susitiko su seniūnais, pasitarę davė kareiviams daug pinigų ir pamokė: „Sakykite, kad, jums bemiegant, jo mokiniai atėję naktį jį pavogė. O jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jį perkalbėsime ir apsaugosime jus nuo nemalonumų.“ 
    Šie, paėmę pinigus, taip ir padarė, kaip buvo pamokyti. Tas gandas yra pasklidęs žydų tarpe iki šios dienos. 

Skaitiniai ABC (161)

Apd 2, 14. 22–32: Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame jo liudytojai

Ps 16, 1–2a. 5. 7–8. 9–10. 11. P.: Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.


Komentaro autorė - Ligita Ryliškytė SJE

Šios dienos skaitinys atspindi tarsi du pasaulius, kurie labai skirtingai reaguoja į Jėzaus prisikėlimo žinią. Ir viename ir kitame pasaulyje netrūksta nei išgąsčio, nei veiksmo. Tiek moterys, tiek ir kapą saugoję sargybiniai patiria išgąstį. Tiek jos, tiek ir anie skubiai neša žinią. Priežastys suprantamos – ir jos, ir anie tapo kosminės reikšmės įvykio liudininkais. Keliose ankstesnėse eilutėse evangelistas Matas tai išreškia ypač vaizdingai: ir Jėzaus mirties, ir prisikėlimo momentus lydi žemės drebėjimas, skyla uolos, atsiveria kapai – tarsi visas pasaulis iš pat pamatų būtų sukrėstas, išjudintas. Ką jau kalbėti apie moteris ar sargybinius!

Ir vis dėlto tiek jų išgąstis, tiek ir skubėjimas skiriasi. Skirtingai nuo sargybinių, moterų išgąstis jų neparalyžiuoja, neatitraukia nuo tikslo – rasti Jėzų. Šios dienos skaitinys atskleidžia, kad jų baimę nustelbia didelis džiaugsmas, kuris perauga į Gerosios naujienos skelbimą visai žmonijai. Prisikėlusio Jėzaus Sveikos! (graikų k. chairete, gali taip pat reikšti „Džiaukitės!“) ir „Nebijokite!“ galutinai išveja baimę.

Atsiliepdamos į siuntimą nešti prisikėlimo žinią visiems mokiniams, moterys prisiima jų laikams neįprastą vaidmenį: jos tampa apaštalų apaštalėmis. Sargybinių ir žydų hierarchijos išgąstis, kita vertus, perauga į melo skleidimą.

Pagaliau atsigavę nuo patirto šoko, sargybiniai taip pat skuba, bet jų bėgimas baigiasi baimės ir naudos motyvuojamu suklastotos žinios skelbimu. Fake news, pasakytų šiandienos amerikiečiai. Ironiška, bet jų skleidžiamas melas tik pavirtina, kad kapas tikrai buvo tuščias, nes kitaip Jėzaus nedraugams nebūtų reikėję ieškoti įtikinamo paaiškinimo!

Apmąstydami prisikėlimo įvykius savo širdyse, šios dienos skaitinio šviesoje galime ir savęs klausti: ar nesileidžiame paralyžiuojami baimės, nusivylimo, skausmo? Ar toliau ieškome Jėzaus, kuris turi galią perkeisti mūsų drebėjimą, sąstingį, ašaras? Kuriam pasauliui priklausome: fake news pasauliui, virš visko garbinančiam savisaugos, asmeninės ar klano naudos stabus, ar pasauliui, kurio viltis ir Viešpats yra nukryžiuotas ir prisikėlęs Jėzus? Ar skubame tais keliais, kuriuose Jį galima sutikti? Ar atsiliepiame siunčiami, net tada, kai siuntimas ne visai dera su ne-Jėzaus pasaulio mums nurodyta vieta?

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai