Jono Rustemo paveikslo„Veneros gimimas“ fragmentas. XIX a. 1 dešimtmetis. Iš Ramučio Petniūno kolekcijos.

Du šimtus metų dingusiu laikytas Jono Rustemo paveikslas „Veneros gimimas“ (XIX a. 1-asis deš.) pirmą kartą rodomas muziejuje. Paveikslą visuomenei pristato Lietuvos dailės muziejus. 

Jono Rustemo (1762–1835) motina buvo prancūzė, tėvas – armėnas. 10 metų Rustemą Podolės žemių generolas Adomas Kazimieras Čartoriskis (1734–1823), susižavėjęs geru berniuko prancūzų kalbos mokėjimu, atsivežė į Pulavų dvarą Lenkijoje. Čia J. Rustemą piešimo pagrindų mokė Čartoriskių namų mokytojas Žanas Pjeras Norblenas (1745–1830). Norblenui visam laikui persikėlus į Varšuvą, Rustemas persikėlė gyventi kartu, Varšuvoje baigė mokyklą, studijavo menus. Manoma, kad 1788–1790 m. Jonas Rustemas praleido Vokietijoje. Nuo 1788 m. „Uoliojo lietuvio“ masonų ložės narys. Nuo 1790 m. ilgą laiką gyveno Lietuvoje, keliaudamas iš dvaro į dvarą. Tapė portretus, vertėsi privačiomis dailės pamokomis

Jonas Rustemas. „Autoportretas su fesu“. Wikipedia.pl

J. Rustemas labiausiai žinomas kaip portretistas, tačiau yra nutapęs įvairaus žanro kūrinių, tarp jų – mitologinių kompozicijų. Varšuvos nacionaliniame muziejuje yra saugoma J. Rustemo ankstyvojo kūrybos periodo drobė „Dianos poilsis“. Iš rašytinių šaltinių žinome, kad Vilniuje buvo J. Rustemo tapytas paveikslas „Veneros gimimas“ (prieš 1820 m. jį kopijavo dailininko mokiniai). Šis kūrinys iki šiol buvo laikomas dingusiu.

Lietuvos dailės istorijos kontekste „Veneros gimimas“ yra įdomus ne tik kaip mitologinio žanro J. Rustemo kūryboje pavyzdys (Lietuvoje daugiau jų neturime), bet ir kaip XIX a. pradžios Vilniuje dar gana retas moters aktas, tikėtina, tapytas iš natūros. J. Rustemas ne kartą piešė ir tapė aktus – tą liudija skirtingo laikotarpio dailininko kūriniai („Vergių pardavimas“, „Mauduolės“ ir kt.). Vilniaus universitete savo mokiniams jis taip pat duodavo piešti gyvą modelį. Tiesa, tuomet universitete aktams pozuodavo tik vyrai. Moterų aktai, kaip ir ankstesniais amžiais, buvo piešiami dailininkų dirbtuvėse, o jiems pozavo dailininkų žmonos ir mylimosios. Taip buvo ir šį kartą.

Jono Rustemo paveikslas „Veneros gimimas“ . XIX a. 1 dešimtmetis. Iš Ramučio Petniūno kolekcijos.

Dr. (hp) Rūta Janonienė, palyginusi Veneros atvaizdą su J. Rustemo tapytais portretais, pastebėjo jos portretinį panašumą su antrąja dailininko žmona Ona Pučinskaite-Zeidleriene (yra išlikę du jos portretai, vienas iš jų saugomas Lietuvos dailės muziejuje). Našlę O. Zeidlerienę J. Rustemas vedė tik 1826 m., bet su ja artimai bendravo jau XIX a. pirmame dešimtmetyje. Vilniuje vieša paslaptis buvo tai, kad su šia moterimi J. Rustemas susilaukė dviejų vaikų, gimusių dar jos pirmam vyrui esant gyvam.

Paveikslo istorija dar nėra pilnai išaiškinta, tačiau yra pagrindo manyti, kad kūrinys buvo J. Rustemo mokinio Jono Banevičiaus rinkiniuose. Jį kolekcininkas įsigijo iš asmens, gyvenusio Vilniuje, Tilto g. 15 (teigiama, kad paveikslas ten buvo jau karo metais). XX a. pradžioje Tilto g. stovinčiame name, tuomet pažymėtame 19 numeriu, gyveno J. Banevičiaus marti Stefanija Banevičienė, kuri buvo paveldėjusi uošvio sukauptą meno kūrinių kolekciją ir netgi norėjo įkurti muziejų, bet vėliau kolekciją išpardavė.

Iki šių metų gruodžio 31 d. J. Rustemo „Veneros gimimas“ bus eksponuojamas Vilniaus paveikslų galerijos XVI salėje, greta kitų dailininko kūrinių, kad visi, besidomintys jo kūryba ir XIX a. pradžios Vilniaus kultūriniu gyvenimu, galėtų pamatyti paveikslą. 

Parengta pagal Lietuvos dailės muziejaus informaciją