Šv. Petras šv. Jono įspėtas, jog ten yra Viešpats, puola į vandenį. James Tissot, 1888-1894

Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip. 
    Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnus ir dar du kiti mokiniai. Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti“. Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi“. Jie nuėjo ir sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo. 
    Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama. 
    O Jėzus jiems tarė:„Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ 
    Tie atsake: „Ne“. 
    Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite“. Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. 
    Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai esąs Viešpats, Simonas Petras persijuosė palaidinę, – mat buvo neapsirengęs, – ir šoko į ežerą. Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli kranto – maždaug už dviejų šimtų mastų – ir atitempė tinklą su žuvimis. 
    Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos. Jėzus tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų“. Petras įlipo į valtį ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo. Jėzus jiems tarė: „Eikite šen pusryčių!“. Ir nė vienas iš mokinių nedrįso paklausti: „Kas tu esi?“, nes jie aiškiai matė, jog tai Viešpats. Taigi Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padalijo jiems, taipogi žuvies. 
    Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių. 

Skaitiniai ABC (171)

Apd 4, 1–12: Nėra kito vardo, kuriuo mes galėtume būti išgelbėti

Ps 118, 1–2. 4. 22–24. 25–27a. P.: Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė. / Aleliuja.


Komentaro autorė - Ligita Ryliškytė SJE

Velykų šeštosios dienos skaitinys šiandien gali prakalbinti kiekvieną.

Jis gali kalbėti tiems, kurie galbūt yra primiršę, kad Jėzus kažkada juos pašaukė nuo žuvų tinklų tapti „sielų žvejais“ (t. y. pirmiausia rūpintis Dievo karalyste ir jos teisybe), kurie galbūt nusivylė ir nebemato šios savo misijos ateities. Panašiai kaip Petras, kurį šios dienos Evangelija vaizduoja grįžtantį prie seno užsiėmimo (ir dar kitus kartu pasikviečiantį), jie galbūt pastebės, kad žuvis kažko nekimba, dalykai nesiklosto, jei ne su Jėzumi ir ne dėl Jo žodžio. Ir atvirkščiai, užmetus tinklus Jo paliepimu, ne tik tinklai plyšta, bet iš naujo „atrandamas“ ir pats Jėzus. Džiaugsmingas atpažinimas net išverčia Petrą iš valties!

Kiti galbūt bus nustebinti supratę, jog jų paprasti kasdieniai darbai ir vargai, pamaitinant alkaną, paguodžiant sielvartaujantį, iš širdies priimant svečią, gydant ar slaugant ligonį, auginant ir auklėjant vaiką ar jaunuolį ir t. t., yra tarsi Dievo karalystės plytos, kurias Viešpats laikų pabaigoje išdegs ir panaudos amžinosios Jeruzalės mūrams. Nes Jėzus ir toliau prisiartina prie mūsų kaip nepažįstamasis, prašantis paguodos, pastogės, mūsų laiko, gerti ar valgyti... Taip kaip tuomet, prie Tiberiados ežero: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“

Tretiesiems, pavargusiems nuo uolaus tarnavimo Viešpačiui, skaitinys galbūt kalbės apie tai, kad prisikėlęs Jėzus nori juos pailsinti: lyg mama vaikystėje paruošdama pusryčius, vaikams net nespėjus akių prasikrapštyti.

Ketvirti, suimti skrupulų, gal kartu su mokiniais išgyvens palengvėjimą: Jėzus nepriekaištauja dėl silpnumo ar abejonės akimirkos, Jis tik kepa jiems žuvį! Penkti, matematikai ir mąstytojai, gal kaip šv. Augustinas suras simbolinę 153 žuvų reikšmę: anot jo, tai septyniolikos pirmų sveikų skaičių suma, primenanti septynių Šv. Dvasios dovanų ir Dešimties Dievo įsakymų (7 + 10) svarbą. Dar kiti, šios dienos skaitinio padrąsinti, gal tik tyliai kartu su Jėzumi prisės ant ežero kranto... Ir taip be galo, nes Dievo Žodis yra gyvas.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai