Prisikėlęs Kristus pasirodo mokiniams prie Tiberiados ežero. Duccio di Buoninsegna, (13-14 a.)

 Prisikėlęs anksti rytą, pirmąją savaitės dieną, Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai Magdalietei, iš kurios buvo išvaręs septynis demonus. Ji nuėjusi pranešė jo bičiuliams, kurie gedėjo ir verkė. Tie, išgirdę, kad jis gyvas ir kad ji pati jį mačiusi, netikėjo. 
    Paskui Jėzus pasirodė dviem iš jų kelyje į kaimą, tačiau kitokiu pavidalu. Ir šitie sugrįžę paskelbė visiems, bet ir jais anie netikėjo. 
    Galop pasirodė visiems Vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo; priekaištavo jiems už netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę jį prisikėlusį. Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“. 

Skaitiniai ABC (174)

Apd 4, 13–21: Mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję

Ps 118, 1. 14–15. 16ab–18. 19–21. P.: Viešpatie, tau dėkoju, kad mane išgirdai. / Aleliuja.


Komentaro autorė - Ligita Ryliškytė SJE

Septintajai Velykų dienai Bažnyčia mums parenka skaitinį, kuris pateikia prisikėlusio Jėzaus pasirodymų santrauką. Čia randame nuorodų į net keletą anksčiau šią savaitę girdėtų įvairių evangelistų pasakojimų.

Pasinaudodami proga, galime savęs klausti: kuris iš šių susitikimų mane labiausiai prakalbino? Gal tai Jėzaus pasirodymas Marijai Magdalietei, Jo „nelaikyk manęs“ (Jn 20,17)? O gal jos ir kitų moterų drąsa skelbti Gerąją Naujieną, nepaisant to, kad jų žinia palaikyta tuščiais plepalais ir pirmajam „pamokslui“ krikščionybės istorijoje nieko nepavyko įtikinti? Galbūt tai Emauso mokinių istorija, į kurią šios dienos skaitinys santūriai nurodo: „Paskui Jėzus pasirodė dviem iš jų kelyje į kaimą, tačiau kitokiu pavidalu“ (Lk 24,13–35)?

Įdomu, kad, skirtingai nei daugelyje kitų pasakojimų apie prisikėlusio Jėzaus pasirodymus, šiandienė ištrauka pabrėžia, jog Jėzui nepatinka, kai jo pergalės skelbėjų neklausoma, net jei jie ir be antpečių. Gana būdingai Evangelijai pagal Morkų, šios jai priskiriamos pabaigos eilutės kalba apie apaštalų netikėjimą ir širdies kietumą bei Jėzaus priekaištą jiems. Žinant, kad, anot Morkaus, jie Jėzų apleido ir Jo kančioje, tai nestebina (beje, net ir moterys, pagal Morkų, žiūri į kryžių tik iš tolo).

Paskutiniai Evangelijos žodžiai vis dėlto nepalieka abejonės: apaštalų, o ir visų mūsų, akmeninės širdys gali būti perkeistos į kūno širdis. Jautrias Dievo žodžiui, atviras Dievo Dvasiai. Kaip kitaip mums būtų patikėta eiti į visą pasaulį ir skelbti Dievo gelbstintį veikimą visai kūrinijai?

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai