Prisikėlęs Kristus. Arcabas, 2001 m.

Anuo metu Jėzus bylojo:

    „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. 
    Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti. 
    Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! 
    Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.

Skaitiniai Š (71, 497)

1 Jn 1, 5 – 2, 2: Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių

Ps 103, 1–2. 3–4. 8–9. 13–14. 17–18a. P.: Tegu mano siela Viešpatį šlovina.


Komentaro autorė – ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandien švenčiame šv. Kotrynos Sienietės dieną. Jos gyvenimas yra pavyzdys, ką reiškia gyventi tiesa, kaip girdime skaitinyje iš Pirmojo Jono laiško. Šv. Kotryna gimė 1347 metų kovo 25 dieną, mirė 1380 m. balandžio 29-ąją. Pasišventė Dievui tapdama Šv. Dominyko trečiojo ordino nare. Jos šventas ir maldingas gyvenimas daugelį akino kreiptis patarimo, taip pat ji pasitarnavo, idant popiežius Grigalius XI iš Avinjono sugrįžtų į Romą. 1866-aisiais ji paskelbta Romos miesto, o 1939-aisiais – Italijos globėja. Pirmoji moteris, kurią drauge su šv. Terese Aviliete popiežius Paulius VI paskelbė Bažnyčios mokytoja, o Jonas Paulius II – Europos bei žurnalistų ir komunikacijų globėja.

Kaip Dievas išaukština asmenį, kuris visiškai atiduoda Jam savo gyvenimą per maldą ir tarnystę kitiems. Lai ir mes stengsimės gyventi tiesa, kasdien skirdami laiko maldai ir padėdami artimui, kiek galime. Gyvenimas gali pateikti daug problemų, sunkumų, bet Jėzus Evangelijoje mus drąsina ir kviečia ateiti pas Jį visus, kas vargsta ir yra slegiami. Jis žada sieloms atgaivą. Kai mus ištinka bėda, nusivylimai, nesėkmės, kur tuomet kreipiamės, į ką gręžiamės? Užsisklendžiame savyje? Ieškome savyje jėgų? Nirštame, klausdami: kodėl man? Kodėl neišsakome savo sunkumų Jėzui, kuris visuomet toks artimas mums, laukia, kad su Juo kalbėtumės. Būdami sąžiningi, išsakykime Jėzui, kaip jaučiamės, ir melskime suteikti jėgų bei paguodos. Pasitikėkime Jo artumu.

Dėkokime Dievui už Jo meilę, Jo pasilikimą su mumis ir melskime už visus, kuriems reikia Dievo paguodos: už ligonius, už vienišus ir nemylimus žmones. Prašykime Jėzų suteikti jiems ir mums visa, kas reikalinga šiandienai.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai