Balandžio 30 d. minime šv. Pijų V (Antonio Michael Ghislieri; 1504-1572), popiežių.

Jis gimė Bosko mieste, Šveicarijoje, sausio 17 d. Būdamas 14 metų tapo dominikonu Voghera'je. 1528 m. buvo įšvęstas kunigu, dėstė teologiją ir tarnavo naujokų mokytoju bei vienuolyno vyresniuoju. Tapo Nepi ir Sutri vyskupu, 1556 m. – Lombardijos generaliniu inkvizitoriumi, 1557 m. – kardinolu.

1559 m. būdamas Mondovi vyskupu atstatė karo sugriautą Pjedmontą, o 1566 m. sausio 7 d. buvo išrinktas popiežiumi ir pakeitė Pijų IV.

Popiežiaudamas skyrė dideles pinigų sumas vargšams ir ligoniams (tam atidavė ir lėšas, paaukotas per jo vainikavimo iškilmes), reformavo kuriją, išleido istorinius nurodymus dėl brevijoriaus (1568 m.) ir mišiolo (1570 m.), įsakė naują katekizmą visur išversti į vietines kalbas. Jis paskelbė Bažnyčios mokytoju šv. Tomą Akvinietį, atskyrė nuo Bažnyčios Anglijos karalienę Elzbietą, pasiuntė Don Juaną ir Marcantonio Colonna vadovaujamą laivyną prieš turkų laivus į 1571 m. vykusį mūšį Lepante. Popiežiaus pergalė sustabdė musulmonų antplūdį.

Pats Pijus buvo žmogus, gyvenantis pagal savo vienuolišką regulą, ilgą laiką badaujantis, atsidėjęs maldai. Jo asmenine iniciatyva įsteigta Rožinio Mergelės Marijos šventė. Mirė Pijus Romoje gegužės 1 d. Kanonizuotas 1712 m.

Pagal „Šventųjų gyvenimai“