Jėzus kalbėjo Nikodemui: 
   „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus. 
    Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve“. 
 

Skaitiniai KV (219)

Apd 5, 17–26: Tie vyrai, kuriuos jūs buvote uždarę kalėjime, stovi sau šventykloje ir moko žmones

Ps 34, 2–3. 4–5. 6–7. 8–9. P.: Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo. / Aleliuja.


Komentaro autorė – ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Koks guodžiantis ir įstabus šiandienės Evangelijos skaitinys, turėtume dažnai jį skaityti: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“

Dievas myli pasaulį, myli tave ir mane, kaip ir kiekvieną žmogų. Jis trokšta užmegzti santykį su mumis per Jėzų. Kas gali būti gražesnio ir kilnesnio: Dievas nereikalauja iš mūsų būti protingiems ar reikšmingiems. Jis myli ir nori būti mylimas asmeniškame santykyje su kiekvienu.

Dievas pamilo mus ir pasitiki mumis – tai regime išsipildant šv. Juozapo, kurį šiandien minime, asmenyje. Juozapas pabūgo nesąs vertas Marijos, ir Dievas pasiunčia angelą: nebijok parsivesti savo žmonos Marijos. Taip kiekvienam mūsų Jėzus sako: nebijok, aš myliu tave ir Tėvas myli, priimk mane ir pasitikėk manimi. Tai yra viskas, ko Dievas mūsų prašo: mylėti, priimti, pasitikėti.

Gyvenimas atneša daug išmėginimų, sunkumų. Bet Dievo meilė palaiko tave. Kas rytą ištark sau tuos žodžius: Dievas mane myli. Savo pasitikėjimą sudėk į Jį, pasitikėk Jo meile, kaip pasitikėjo mokiniai, skelbdami Gerąją naujieną. Juos įmetė į kalėjimą, bet Viešpats atėjo pagalbon. Taip ir mes pasitikėkime mus mylinčiu Tėvu, kalbėkime Jam, Jis girdi ir suteiks pagalbą įstabiu būdu. Visus savo ketinimus, baimes atneškime Dievui, kuris pamilo amžina meile ir nenuvils.

Melskime už gyvenimo negandų slegiamus žmones, už tuos, kurie nepažino Dievo meilės. Prašykime, kad Dievas savąja išmintimi paliestų juos, išgydytų, ir mes pažintume kokia meile esame mylimi.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai