Teodoro Biliūno nuotrauka. Baltijos fotografijos linija

Jonas Motiejus, kuris čia pateiks savo minčių apie prezidento rinkimus, laiko save liaudies balsu – vox populi. Kodėl? Pirma, jis yra vidutinio amžiaus (taigi, atstovauja Lietuvos piliečiams nuo 30 iki 95 metų), regėjęs truputį sovietmečio, taigi žinantis, kas yra „realpolitik“. Antra, jis iš prigimties yra kaimietis (apie 30 proc. gyventojų), o kaimiečiai viską mato paprastai ir daug nefilosofuoja. Trečia, jis stengiasi būti ir geru kataliku, taigi, atstovauja ir 5 proc. Lietuvos katalikų, kurie apsilanko sekmadienį Mišiose; dėl Dievulio jis stengiasi visus mylėti, tarp jų ir negražius kandidatus į prezidentus. Ketvirta, jis, kaip ir visi naujieji europiečiai, stengiasi būti ne kaimietis (apie 99 proc. Lietuvos gyventojų), ir tai daro jį truputį juokingą. Tad ir pažiūrėkime, ką jis čia pasakys.

Prezidentas turi būti gražus. Pastebėkite: nuplikusių prezidentų žmonijos istorijoje praktiškai nėra buvę. Prezidentas Macronas, pavyzdžiui, taip kruopščiai lakuojasi ir fiksuoja savo plaukus, kad net neįtartum, kad taip maskuoja savo protingos galvos odą. Prezidentai Putinas, Lukašenka – visi elgiasi panašiai. Tik Trumpas didžiuojasi vešlia ševeliūra, ir už tai kadaise nušlavė visus kitus. Tačiau vienas mūsų kandidatas į prezidentus ne tik kad neturi problemos dėl plaukų stygiaus, bet netgi atitinka antikinį, Homero skelbtą „garbiniuotgalvio achajo“ ir netgi „pasidabruoto“ grožio etaloną.

Tad viršutinė vieno mūsų kandidato galvos dalis yra gerokai pranašesnė už kitų kandidatų. Žvilgtelėkime truputį žemiau – tik nedaug – po plaukais. Ten yra smegenys. Tiesa, šio kandidato galvos apimtis yra panaši ir į kitų kandidatų – tai yra visų galvos pakankamai didelės, kas paprastai reiškia, kad jose yra smegenų. Tačiau tai, kad šios smegenys yra dar ir efektyvios – tai jau tikrai daro įspūdį. Mūsų kandidatas ilgai dirbo įstaigoje, kuri žmones paverčia turtingais. Vadinasi, jei pats mokėjo save taip išlavinti, ir mums padės. Mat nors paprastas pilietis ir yra skeptikas (aha, to pobūdžio įstaigos tikrai paverčia ten dirbančiuosius turtingais, bet kieno gi sąskaita?), vis dėlto stipraus, gražaus ir turtingo lyderio troškimas yra toks stiprus, kad rinkėjo sielos užkaboriai galvoja: aha, turi pinigų, tai ir mums duos. Nelogiška? Bet kaip malonu žiūrėti į malonų ir nenuskurdusį žmogų!

Slinkime kandidato asmenybės sluoksniais dar truputį žemiau. Štai draugiška išraiška, simpatiškos akys ir sodrus baritonas, jei ne bosas, sklindantis iš vyrui padorios apimties krūtinės ląstos. Pirma truputį apie išraišką: jokio skepsio joje, kaip vieno kito intelektualaus kandidato veide, jokio šiaip neįspūdingumo, jokios pernelyg išsišovusios kūno dalies – pavyzdžiui, nosies, kuri aiškiai sužlugdo bet kokias viltis laimėti Lietuvoje – tiesiog viskas harmoningai malonu. Na, o baritonas tai tikrai raminamas: viskas bus gerai, sako jis, visi mes gyvensime kultūringai, turėsime po gražų namelį kokiame nors gražiame parke, knygų ir kitų vertybių, taip pat ir vieną žmoną.

Šita vertybė mano kaime yra vertinama. „Kas aš būčiau be šeimos“, – sakė kandidatas viename radijo interviu. „Viskas, ką darau, turi tik tiek prasmės, kiek tai kuria gerą ryšį su artimaisiais.“ Puiku! Kaip iš katekizmo. Na, bet kad ne tik katalikai kaimiečiai jį pagerbtų, pridūrė dar apie gerą karmą. Tikrai, tik kaimiečio negąsdina senoviški žodžiai „griekas“ arba „nuodėmė“, naujajam europiečiui geriau sakyti „karma“. Nors tai senas indoeuropiečių kilmės žodis, kylantis iš termino „koroti“ ir reiškiantis, kad kada padarei ką negero, tai Dievulis pakoros – žodžiu, prasmė ta pati, bet skamba daug postmoderniau. Panašiai kaip „jogas“ geriau skamba negu „jobas“.

Stasio Paškevičiaus nuotrauka. Baltijos fotografijos linija

Jau seniai būsimasis prezidentas paskelbė, kad neis su konservatoriais į rinkimus. Teisingai – ką gi jie gali konservuoti? 1990-aisiais užkonservavo kapitalą, teisingai atimtą iš kompartijos rankų teisingai tuo metu veikusių labai teisingo proto žmonių. Kam išmesti gerą daiktą, jei jis prašosi paimamas? Buvo ir toliau ką konservuoti, gal ir dabar yra, bet mūsų kandidatas yra aukščiau tokių veiksmų. Vienas politologas yra sakęs, kad kandidatas išsigando šviesiaplaukės, trumpa šukuosena, energingos ir žavingos kandidatės iš konservuotojų partijos, o Vladas Gaidys praeitą savaitę Lietuvai paskelbė, toji ponia apklausose aplenkė būsimąjį prezidentą. Vis dėlto šansų laimėti ji neturi. Štai kodėl.

Kaimiečiai jos nerinks vien dėl įvairovės – jau matė tokią 10 metų poste – kiek gi galima tokia pat šukuosena. Ir lytis ta pati, nors atspalvis gal kiek kitoks. O naujieji europiečiai jau taip pat ima pavargti nuo moterų policijos komisaro vaidmenyje kiekviename detektyve, moterų kareivių ir moterų boksininkių. Moteris, tiesą sakant, yra tokia pat atgyvenusi sąvoka: lytis, pasak vienos žinomos Niujorko kaimietės iš Baltarusijos, yra „transformacija“, o feminizmą pažangiausiose pasaulio šalyse į istorijos paraštes jau stumia transfeminizmas. Kita vertus, mūsų šalis tebėra labai atsilikusi: apie pusė rinkėjų nesigėdindamos savo atsilikimo nuo laikų pulso tebelaiko save moterimis – tad būsimasis prezidentas gali būti tikras bent dėl 50 procentų rinkėjų balsų.

Tačiau gal už kandidatę balsuos tie Lietuvos piliečiai, kurie taip pat dėl išsilavinimo stokos tebelaiko save „stipriąja lytimi“? Štai ji per televizijos debatus aiškiai parodo, kad yra racionalesnė už savo pagrindinį oponentą, „nesivadovauja emocijomis“. Tačiau griežtų damų „stiprūs vyrai“ prisibijo; mokesčių reforma krizės metais, kad ir inspiruota vieno griežtųjų mokslų specialisto Seime, buvo tokia „stipri“, kad ne vienas Lietuvos pilietis labiau pasitikės malonia ir pagarbia intonacija bei gera asmenine banko sąskaita nei griežtai racionalia veido išraiška.

Žodžiu ir vaizdas, ir įvaizdis, ir balso tembras bus mums malonūs. O ko gi mums daugiau reikia? Gal net ir vyrais bei žmonomis dalintis nelieps, kaip sekė pasakose senelis Engelsas... Tiesa, sprendžiant iš kandidato patarėjų korpuso, gali būti, kad jam bus siūlomos pasakos apie du tėvelius-pingviniukus, kuriems blogieji kaimiečiai pingvinai neleido kiaušinėlio sau išsiperėti. Bet svarbiausia, kad būsime kultūringi ir turtingi!