Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Artėjant rinkimams pasitaiko bandymų savireklamai naudoti Bažnyčios ar dirbančiųjų joje autoritetą. Lietuvos vyskupų konferencija primena, kad bažnyčių sakralumas nesuderinamas su politine agitacija:

Kunigai yra pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos, tad neturėtų aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje, nebent kompetetingos bažnytinės valdžios sprendimu tai būtų reikalinga Bažnyčios teisėms ginti ar bendram gėriui skatinti, kaip nurodo Kanonų teisės kodeksas (kan. 287, § 2).

Jei politine agitacija užsiimama šventoriuje ar juolab bažnyčios viduje, ne tik klebonas, kunigas, bet ir tikintieji turėtų atkreipti į tai dėmesį, nevienareikšmiškai paragindami agitatorius pasirinkti tinkamesnes tam vietas. Bažnyčios sakralumas nesuderinamas su politikavimu.

Bažnyčia yra viena iš institucijų, kuria visuomenė pasitiki labiausiai, tad prieš rinkimus žmonės teiraujasi ir apie kandidatus, paramą jiems. Kai kurie klausia, kodėl bažnyčioje negalima agituoti už vienus ar kitus. Tačiau sprendimą, už kurį kandidatą balsuoti, kiekvienas pilietis priima asmeniškai, pagal savo įsitikinimus, patirtį ir vertybes.

Bažnyčia palaiko visas geros valios iniciatyvas ir neišskiria jokių politinių įsitikinimų žmonių, kol jie neprieštarauja Bažnyčios mokymui.

Jeigu dvasininkas per pamokslą ragina balsuoti už konkretų kandidatą ar partiją, reikėtų švelniai atkreipti jo dėmesį, kad tai netinkama, jei nepadeda – informuoti bažnyčios kleboną, o jei agitacija nesiliauja – vyskupą.

Kaip ne kartą kartojo vyskupai, kiekvieno laisvės ir demokratijos sąlygomis norinčio gyventi piliečio svarbiausia pareiga – dalyvauti rinkimuose ir per tai prisidėti prie visuomenės gerovės. Pagal krikščioniškąją sampratą, pilietinė pareiga neatsiejama nuo pareigoms artimui ir bendrajam gėriui.