EPA nuotrauka

Gegužės 5 dieną iš Romos kils lėktuvas, kuriuo popiežius Pranciškus keliaus į Bulgariją bei Šiaurės Makedoniją. Tai jau 28-oji Šventojo Tėvo kelionė už Italijos ribų ir 4-oji kelionė šiais metais.

Bulgarija yra Balkanų regiono šalis, kurioje gyvena apie 7,4 milijonus gyventojų. Jos krantus skalauja Juodoji jūra, o taip pat šalis ribojasi su Šiaurės Makedonija, Rumunija, Serbija, Graikija bei Turkija. Nuo 2007 metų Bulgarija tapo Europos Sąjungos nare. Šioje šalyje katalikų bendruomenė nėra didelė, ją sudaro apie 1 proc. visų šalies gyventoju, o tai yra apie 70 000 tikinčiųjų. Daugiau nei pusė šalies gyventojų priklauso Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčiai, apie 8 proc. šalies gyventojų yra musulmonai.

Bulgarijos vėliava.

Pirmieji krikščionybę Bulgarijoje skelbė broliai šv. Kirilas ir šv. Metodijus, bet jie yra ne vieninteliai šventieji, susiję su Bulgarija. Nuo 1925 m. apaštališkuoju delegatu šalyje buvo paskirtas arkivyskupas Angelo Roncalli, kuris 1959 m. tapo popiežiumi Jonu XXIII. 2014 m. popiežius Pranciškus jį paskelbė šventuoju. 2002 m. Bulgariją lankė popiežius Jonas Paulius II. Tai buvo pirmasis apaštališkasis vizitas šalyje, reikšmingas dar ir dėl to, kad per šį vizitą Jonas Paulius II viešai paneigė gandus, kad už pasikėsinimą j jo gyvybę 1981 m. buvo atsakinga Bulgarija. 

Šiaurės Makedonijos vėliava

Žlugus Jugoslavijai, 1991 m. Šiaurės Makedonija tapo nepriklausoma. Šalis ribojasi su Bulgarija, Graikija, Albanija, Serbija ir Kosovu. Nuo 2005 m. Šiaurės Makedonija yra kandidatė prisijungti prie Europos Sąjungos. Šalis nėra didelė, joje gyvena apie 2 milijonai gyventojų, iš jų apie 20 tūkstančių save laiko katalikais. Trečdalis jų priklauso lotynų apeigų bendruomenei, likę – graikų apeigų vyskupijai. Dauguma Šiaurės Makedonijos gyventojų – Ortodoksų Bažnyčios nariai, taip pat šalyje yra didelė musulmonų bendruomenė. Tikriausiai labiausiai žinoma šalies šventoji yra Motina Teresė. Tiesa, ji kilusi iš albanų šeimos, tačiau gimė Skopje, dabartinėje Šiaurės Makedonijos sostinėje, ir ten praleido pirmuosius aštuoniolika savo gyvenimo metų.

Bulgarija ir Šiaurės Makedonija yra šalys, kurios patyrė ir komunistinį režimą. Krikščioniškos bažnyčios, tiek Katalikų, tiek Ortodoksų, patyrė persekiojimų ir prievartą. Žlugus komunizmui iškilo naujų sunkumų, pavyzdžiui, bendruomenės turėjo pasidalinti anksčiau valdžios nusavintą, o pasikeitus santvarkai, grąžintą turtą. Komunistinio režimo persekiojimai bei ribojimai visiškai sunaikino bažnytines, sielovados struktūras, tad bendruomenės turėjo kurti viską iš naujo. 

Šiandien šalys patiria panašių ekonominių bei socialinių sunkumų: nedarbą, skurdą, migraciją. Panašiai kaip ir Lietuvoje, Bulgarijoje taip pat yra didelis emigrantų į kitas ES šalis skaičius. Tiek Šiaurės Makedonija, tiek Bulgarija turi priimti nemažai pabėgėlių, daugiausia iš Sirijos ir Irako. Tiesa, pabėgėliai iš karo kamuojamų šalių dažnai čia nepasilieka, o keliauja toliau į kitas Europos žemyno šalis, tačiau vis tiek tai yra nepakeliama našta neturtingoms šalims.

Sirų pabėgėlių vaikai žaislus pasigamina iš plytų.

Kosto Kajėno nuotrauka

Popiežiaus Pranciškaus vizitas pirmiausia yra matomas kaip dar vienas aiškus žingsnis ekumeninio ir tarpreliginio dialogo link. Vizito metu abejose šalyse daug dėmesio bus skiriama Šventojo Tėvo susitikimams su Ortodoksų Bažnyčių vadovais. Nepaisant to, kad Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčios tėvai atsisakė dalyvauti liturgijoje ir melstis kartu su popiežiumi, jų susitikimas įvyks, ir tai bus dar vienas svarbus žingsnis, siekiant katalikų ir ortodoksų vienybės. 

Prieš palikdamas Bulgariją, popiežius melsis už taiką kartu su kitų krikščioniškų bažnyčių bei kitų religijų atstovais, musulmonais bei žydais. Beje, čia popiežiaus vizito šūkis yra „Taika žemėje“, toks pasirinkimas gali būti suprantamas kaip padrąsinimas ir kvietimas ieškoti sutarimo ir mažuose, kasdieniuose reikaluose, taip pat sprendžiant reikšmingus teologinius ar politinius nesutarimus. 

Vizito Bulgarijoje logotipas.

Šūkis taip pat primena šv. popiežiaus Jono XXII encikliką „Pacem in Terris“, kuri baigiasi tokiais žodžiais: „Būdamas vikaras to, kuris pranašiškai vadinamas Taikos Kunigaikščiu, jaučiu pareigą skirti visas savo jėgas ginti šią didžią vertybę. Tačiau taika liks tik skambiu žodžiu, jei nesirems tvarka, paremta tiesos pamatu, sukurta pagal teisingumą, gaivinama meilės ir vykdoma laisvėje.“ Be abejo, su tokia misija ir kvietimu į šias šalis atvyks ir popiežius Pranciškus.

Galima tikėtis, jog popiežius Pranciškus ir šio vizito metu kalbės apie pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų problemą, tuo labiau kad antrąją vizito Bulgarijoje dieną popiežius lankys ir pabėgėlių stovyklą. Po šio apsilankymo Pranciškus švęs šv. Mišias kartu su Pirmąją Komuniją priimančiais katalikų bendruomenės nariais. Ir, žinoma, abejose šalyse vyks įprasti protokoliniai susitikimai su šalies vadovais, politikais, diplomatais.

EPA nuotrauka

 

Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopje su religijų atstovais ir bažnyčių vadovais Šventasis Tėvas susitiks Motinos Teresės atminimo namuose. Labai prasminga, kad būtent šioje vietoje popiežiaus Pranciškaus lauks ir vargšai, kurie tokie svarbūs buvo ir Motinai Teresei ir kuriems daug dėmesio skiria šis popiežius. Vėliau vyks ekumeninis ir tarpreliginis jaunimo susitikimas, o po jo popiežius susitiks su dvasininkais, vienuolėmis, vienuoliais bei šeimomis.

Vizito Šiaurės Makedonijoje logotipas.

Šiaurės Makedonijoje popiežius Pranciškus praleis tik vieną dieną, tačiau ji tikrai bus prasminga. Čia bendruomenė pasirinko Šventąjį Tėvą sutikti šūkiu „Nebijok, mažoji kaimene!“(Lk 12, 32). Ir iš tiesų, ši trumpa Šventojo Rašto eilutė kalba ir apie popiežiaus apaštalinių kelionių tikslą – stiprinti ir drąsinti tikinčiuosius, ir apie mažą bet tikėjimą išlaikančią katalikų bendruomenę Šiaurės Makedonijoje.

Ekumeninis dialogas su Ortodoksų Bažnyčiomis, tarpreliginis dialogas su musulmonais bei žydais, bendras taikos siekis, dėmesys pabėgėliams ir vargšams – tai popiežiaus Pranciškaus vizito į Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją akcentai, aktualūs ir vietos tikintiesiems, ir visai Katalikų Bažnyčiai.