Elvyros Kairiūkštytės paroda Alantos dvaro galerijoje. Vaidoto Žuko nuotrauka

Sekmadienį, per Motinos dieną, Alantos dvaro galerijos kilnojamųjų parodų salėse buvo atidaryta Elvyros Kairiūkštytės (1950–2006) paroda „Gaivališka meno mistikė“. Per visą vasarą čia, I dvaro aukšte, bus rodoma E. Kairiūkštytės 140 darbų, kurių dar niekas nematė.

Dramatiško likimo menininkė pamestinukė kabinosi į gyvenimą tik viena pati. Ji net nežinojo, nei kas yra jos mama, tėvas, nei kas jai davė vardą, pavardę. Renginio metu prelegentai kelissyk kartojo, kad nepaprastai talentinga E. Kairiūkštytės kūryba dar laukia savo valandos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pasaulyje, kad jos darbai ateity bus mūsų valstybės kultūros vizitinė kortelė.

Tarp kitų svečių į parodos atidarymą iš sostinės atvyko advokatas Vytenis Dziegoraitis su mama, Dalia Gruodienė iš Vilniaus klubo su vyru Gintaru Gruodžiu, Bikuškio dvaro valdytoju. Dalyvavo dailininkė Nijolė Vilutytė, E. Kairiūkštytės bendramokslė grafikė Jūratė Stauskaitė, skulptoriai Vladas Urbanavičius ir Ksenija Jeroševaitė. 1993 m. Ksenija pačios Elvyros pasirinkta būti jos krikšto motina. Skulptorė pasakojo apie sovietmečiu gyvenusios dailininkės vargingą buitį, nuolatinę Elvyros kūrybą naktimis, moters įvairius dvasinius sukrėtimus, netgi, pačios dailininkės žodžiais, dvasių puolimus, per kuriuos autorė susitvenkusias emocijas iškraudavo piešdama ir tapydama šimtus kompozicijų.

Parodą surengęs ir su Elvyra dailės institute studijavęs Vaidotas Žukas sakė: „Paradoksas, bet žmogus, neturėjęs už ką nusipirkti kokybiškų dažų, su pigiu juodu arba spalvotu sovietiniu tušu piešė ir tapė technologiškai nepriekaištingus, gerai išlikusius darbus. Esu įsitikinęs, kad Elvyra buvo viena talentingiausių ir paslaptingiausių Lietuvos menininkų, apie kurią visuomenė dar beveik nežino.

Mirusi prieš 13 metų, ji paliko stirtas nuostabių kūrinių. Iš jos gausaus kūrybinio palikimo atrinkau kelis Alantoje eksponuojamus ciklus: 1998 m. pavasario abstrakcijų, kurios atrodo, lyg jas būtų nutapęs paukštis su savo nagais, ir ant kurių visų užrašytas pavadinimas – „Gavėnia“. Kitas ciklas – iš siautulingų kilpų, kompozicijų su akimis, taurėmis, ornamentuotomis žuvimis. Ir trečiasis – 20-ies teatrališkų lakštų ciklas, nupieštas ne teptuku, bet kieta plačia plunksna, kur vaizduojamas išsitaršęs karalius didele nosimi su dideliais paukščiais, kur antropomorfiškos (žmogiškos) būtybės paukštėja, o paukščiai – žmogėja, gyvulėja, žuvėja arba baigia pavirsti į simbolius, ornamentus.“

Siekiant organiško ryšio tarp Pac-Pomarnackių įkurto parko ir Alantos dvaro galerijos bei II aukšte įsteigto palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejaus, tarp Alantos parko medžių pakabintas didelis tentas su E. Kairiūkštytės „Paukščiais“. Jais pernai sostinės centre buvo pasitiktas popiežius Pranciškus. Originalas dabar kabo dvaro ekspozicijoje.

Dailininkės E. Kairiūkštytės kūrybos turi įsigiję pagrindiniai Lietuvos dailės muziejai, modernaus meno centrai, galerijos, fondai. Elvyros paroda Alantoje įtraukta į pasaulio lietuvių „Santaros–Šviesos“ suvažiavimo programą. Metinis „Santaros“ renginys vyks š. m. birželio pabaigoje Alantos technologijų ir verslo mokykloje.

Elvyra Kairiūkštytė. 1998 08 30. Sekmadienis naktį, Nr. 13. Vilnius. Galerijos nuotrauka
Dailininkė Jūratė Stauskaitė prie Elvyros Kairiūkštytės „Paukščių“. Jolantos Bimbirienės nuotrauka
Elvyra Kairiūkštytė. 1998 08 20. Ketvirtadienis dieną, Nr. 1. Kuršėnai. Galerijos nuotrauka
Iš kairės dailininkai Vaidotas Žukas, Vladas Urbanavičius, Ksenija Jaroševaitė. Jolantos Bimbirienės nuotrauka
Elvyra Kairiūkštytė. Piešinys plunksna. Nr 14. Vaidoto Žuko nuotrauka
Meno kolekcininkas advokatas Vytenis Dziegoraitis. Jolantos Bimbirienės nuotrauka

Parodos organizatorių informacija