Ryčio Šeškaičio nuotrauka

Savaitgalį MO muziejuje atidaryta paroda „Bendrabūvis“ kviečia lankytojus pasinerti į kitų gyvų organizmų pasaulius. Parodos kūrėjai stengiasi nutolti nuo supriešinimo žmogiška vs. nežmogiška ir analizuoja, kaip mes formuojame aplinką, kaip aplinka formuoja mus bei kokią reikšmę tam turi menas. Parodoje pristatomi kūriniai, kurių kūrėjai yra ne tik menininkai, bet ir kartu su jais gyvenantys organizmai. Kodėl menininkai pasirinko tokią kūrybą ir kokius kūrinius siūlo?

Ryčio Šeškaičio nuotrauka

Gyvi organizmai lygūs žmogui?

„Mus supa gyvi organizmai, su kuriais mums sunku susitapatinti. Mane stulbina tai, kiek mažai galime suprasti mus supančią aplinką ir kiek mažai sąryšio taškų su aplinkiniu pasauliu mes turime. O tai reiškia, kad mes nesuvokiame pasaulio tokio, koks jis yra. Mes pastebime tik tai, ką esame išmokę pastebėti ir ką gebame suprasti“, – teigė parodos konferencijoje kalbėjęs kibernetikos mokslų ekspertas Andrew Pickeringas.

Savo pranešime A. Pickeringas taip pat pridūrė, kad požiūris, jog žmogus viską valdo, yra ne tik klaidingas, bet netgi  žalingas.

„Pasaulyje mes esame kartu, ir žmogus juo dalijasi su kitais organizmais ar mašinomis. Jame nė vienas nėra aukščiau už kitą“, – svarstė jis.

Šį požiūrį atliepia ir parodoje „Bendrabūvis“ pristatomi Veimaro „Bauhaus“ universiteto menininkų kūriniai. Juos kurdami jie kvestionuoja tradicinį žmogaus viršenybės požiūrį ir gyvus organizmus traktuoja kaip sau lygiaverčius kūrėjais. 

Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Ryčio Šeškaičio nuotrauka

Menininku tampa ir grybas

Veimaro „Bauhaus“ universiteto menininkai sujungia tradicinius menininko studijos įrankius su biotechnologijos laboratorijos praktika. Kelia klausimus, kaip bendrauja skirtingų rūšių būtybės, kaip tai patiria žmonės ir kaip tai perteikti mene. Todėl eksperimentuojant gimę meno kūriniai lankytoją gali nustebinti.

Čia kūrėjais tampa gyvi organizmai.

„Theresos Schubert kūrinyje „Auganti geometrija – grybų tatuiravimas“ augdamas ištatuiruotas grybas pats tampa kūrėju ir keičia piešinį. Ursula Damm ir Birgit Brügemeier instaliacijoje  „Karaokė baras: dainuojame musių kalba“ lankytojas gali dainuoti karaokė ar kalbėti vaisinėms muselėms ir sulaukti jų atsako bei reakcijos į šią dainą“, – pasakojo Ugnė Paberžytė, parodos „Bendrabūvis“ kuratorė.

„Bauhaus“ universiteto menininkai, kurių darbai eksponuojami MO muziejuje, taip pat praplėtė laboratorinę sferą – jų darbuose ji apima ir menininkų gyvenamą aplinką. Nesistengdami konkuruoti su biotechnologijomis, jie siekia sukurti struktūrą, jungiančią žmones su kitais gyvais organizmais ar materijomis. 

Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Ryčio Šeškaičio nuotrauka

Parodoje lankytojai taps aktyviais dalyviais

Parodos organizatorių teigimu, aktyvus lankytojos įsitraukimas yra labai sveikintinas.

„Tik įsitraukęs, bandydamas ir patirdamas žiūrovas pamatys parodą tokią, kokia ji yra ir, tikimės, iš muziejaus išeis pilnas įspūdžių bei naujų minčių. Lankytojai galės padainuoti karaokė vaisinėms muselėms, žaisti virtualios realybės žaidimą, kuriame įsikūnys į kiaulę ir bandys išvengti skerdyklos. Taip pat bus galima eksperimentuoti savadarbėje laboratorijoje“, – teigia U. Paberžytė. 

Ji taip pat pridūrė, kad parodos veikimo laikotarpiu lankytojas galės stebėti besikeičiančius meno kūrinius.

„Bioreaktoriuje auginamas grybas kas dieną vis keisis ir didės. Tatuiruoto grybo piešinys taip pat keis formą, o muselės skirtingomis dienomis gali skirtingai reaguoti į joms dainuojamas dainas. Taigi paroda yra gyva ir kaskart gali būti vis kitokia“, – sakė U. Paberžytė. 

Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Ryčio Šeškaičio nuotrauka

Eksperimentai muziejuje 

Parodos metu muziejuje įkurta nedidelė laboratorija, kurioje vyks keturios kūrybinės dirbtuvės. Jų metų dirbtuvių dalyviai kels skirtingus klausimus ir atliks mokslinius eksperimentus, o dirbtuvių pabaigoje pristatys savo rezultatus. 

„Dirbtuvėse menininkai kartu su dalyviais tris dienas atlieka eksperimentus ir vėliau juos pristato kultūriniame kontekste. Pavyzdžiui, viena iš būsimų dirbtuvių temų yra laktozės netoleravimas. Jos dalyviai analizuos bei kels ir bendrinį klausimą – kaip keičiasi kasdienybė dėl to, kad žmogus netoleruoja laktozės?“ – pasakojo parodos kuratorė Ugnė.

Pirmosios dirbtuvės įvyko jau parodos atidarymo savaitgalį ir jose buvo nagrinėjama simbiozė – arba vienų organizmų sugyvenimas su kitais. Kitos dirbtuvės numatomos gegužės 25–27 d., birželio 15–17 d. ir liepos 20–22 d.

Parodos „Bendrabūvis“ kuratorės – Ursula Damm ir Ugnė Paberžytė, koordinatoriai – Mindaugas Gapševičius, Iveta Jaugaitė, mokslo konsultantas – Julian Collet. Paroda „Bendrabūvis” MO muziejuje veiks iki liepos 22 d.

MO muziejaus informacija