Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

2019 m. Prezidento rinkimų kampanijoje, šalia įprastų tokiame politiniame procese svarstomų temų kaip užsienio ir saugumo politika, teisėtvarka ir teisėsauga, socialinė ir sveikatos apsauga, švietimas ir taip toliau, Vytenis Andriukaitis į viešąjį diskursą iškėlė naują klausimą, kad, remiantis Latvijos pavyzdžiu, turėtų būti įtvirtintas Seimo atšaukimo mechanizmas per referendumą ir pas mus.

Iš tiesų, Lietuvos politikos tikrovė yra tokia, kad piliečiai neturi jokių teisinių instrumentų atšaukti ar paleisti netinkamai dirbantį Seimą iki jo kadencijos pabaigos. Tuo tarpu nuo 2009 metų Latvijos Konstitucijoje numatyta, kad viena dešimtoji rinkėjų dalis turi teisę inicijuoti referendumą parlamentui atšaukti. Taip pat tokį referendumą gali inicijuoti ir Respublikos prezidentas. Maža to, šalies parlamento paleidimo precedentą referendumo būdu Latvija išgyveno 2011 metais.

Lietuvoje apie didesnių galių suteikimą piliečiams atšaukti politikus kažkada daug kalbėjo A. Paulauskas ir jo „Naujoji sąjunga“. Tik tada viskas baigėsi kalbomis. Pastaraisiais metais tokios kalbos viešoje erdvėje yra tabu. Po mažiausių bandymų apie tai prabilti yra labai greitai klijuojamos populistų ir marginalų etiketės. Ir taškas. Tad panašios diskusijos yra baigiamos net jų nepradėjus. Tačiau Vytenį Andriukaitį apkaltinti populizmu yra kiek sunkiau nei kokį nors politikos naujoką. Niekas nepaneigs, kad jis kelis dešimtmečius yra vienas nuosekliausių teisinės valstybės, parlamentinės demokratijos ir socialdemokratinių vertybių politikoje gynėjas ir šauklys.

Galiausiai ir šių laikų demokratijose galių ir teisių sugrąžinimas piliečiams iš atstovaujamosios valdžios per tiesioginės demokratijos instrumentus, kad apskritai sprendimų politikoje legitimacija padidėtų, yra gana reikšminga tendencija net ir tarp tradicinių kairės-dešinės partijų, o ir viso politinio elito mastu. Spaudimą tradiciniam elitui gręžtis į didesnes galias piliečiams skatina ir populizmo banga visoje Europoje.

Šiandien parlamento narių ir parlamento kaip instituto atšaukimo procedūros, turint aiškų tikslą sustiprinti įstatymų leidėjų ir įstatymų leidybos atskaitomybę juos išrinkusiems piliečiams, įgijo gerokai didesnę reikšmę nei prieš kelis dešimtmečius.

Savotiškas lakmusas čia gali būti kitos demokratijos. Pirmiausia Jungtinė Karalystė, kurioje 2015 metais buvo priimtas parlamento narių atšaukimo įstatymas, nors britai itin nemėgsta kaitalioti savo politinio gyvenimo taisyklių. Latvija, kaip jau sakyta, viso parlamento atšaukimo įstatymą priėmė 2009 metais. Analogiškos normos veikia Vokietijoje, Bavarijos žemėje, atskiruose Šveicarijos kantonuose, o Jungtinėse Valstijose politikų ir parlamentarų atšaukimo procedūros taikomos daugelį dešimtmečių. Tad pavyzdžių yra daugiau nei reikia.

Kalbant apie Lietuvos atvejį būtina pabrėžti, kad Seimo atžvilgiu logiškiausia taikyti ne atskiro parlamento nario, o viso Seimo atšaukimo mechanizmą, nes atskiri jo nariai išrenkami skirtingais būdais, t. y. vieni jų renkami vienmandatėse apygardose kaip individualūs kandidatai, o kiti – pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje.

Kad Lietuvos politinis elitas tokių parlamento atšaukimo idėjų, anaiptol, nesveikintų, tai yra gana akivaizdu iš situacijos, kuri susiklostė diskusijoje apie galimą Seimo narių skaičiaus mažinimą. Viešoje erdvėje ir žiniasklaidos priemonėse dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo matome tokio lygio (savi)cenzūrą, kad net reprezentatyvių visuomenės nuomonės apklausų rezultatų šia tema paviešinti beveik neįmanoma, nes jose keturi penktadaliai yra už sumažintą Seimą. Jausmas toks, kad nei atviroje, nei demokratinėje visuomenėje gyvename. Taip lyg atgal į 30 metų praeitį.

Visgi, ką Lietuvos žmonės mano apie jų teisę paleisti Seimą? Ko gero, kad visuomenės nuomonės apklausose toks klausimas buvo užduotas pirmą kartą. Tad itin smalsu, kokie yra šios apklausos rezultatai?

Teiginiui, jog piliečiams galėtų būti suteikta teisė referendumo būdu atšaukti (paleisti) Seimą, pritarė net du trečdaliai arba, tiksliai kalbant, 66 proc. apklaustųjų, kai nepritariančių tebuvo vos 6,7 proc. (1 pav.).

1 pav. Piliečiams galėtų būti suteikta teisė referendumo būdu atšaukti (paleisti) Seimą.

Tik pagal du socialinius-demografinius kintamuosius stebimi kiek didesni nuokrypiai nuo vidurkio, arba 66 proc., pritariančių tokiai piliečių teisei. Tai yra kiek daugiau nei vidurkis, arba 69 proc., tam pritarė tarp respondentų, kurie turėjo didžiausias pajamas ir 71 proc. apklaustųjų iš didžiųjų Lietuvos miestų.

Patikrinus respondentų požiūrių pasiskirstymą į Seimo atšaukimą referendumo būdu pagal jų partines preferencijas, matyti, kad jam pritarė daugiau nei 89 proc. liberalų, 76 proc. socialdarbiečių, beveik 72 proc. socialdemokratų šalininkų. Mažiau šią idėją rėmė lenkų rinkimų akcijos – 62,7 proc. – ir 61 proc. tvarkiečių šalininkų (žr. 2 pav.). Apskritai skirtingų partijų šalininkų nuostatos šiuo klausimu santykinai nedaug skiriasi. Net galima sakyti, kad turime dvejų trečdalių konsensusą.

2 pav. Artumas partijai ir piliečių teisė referendumo būdu atšaukti (paleisti) Seimą: visiškai pritariu / pritariu

Kai piliečių nuomonės kam nors akivaizdžiai yra palankios, tai demokratinėse visuomenėse iš politikų ir/ ar partijų galima laukti drąsesnių žingsnių patenkinti tuos piliečių lūkesčius. Nuo tokių sprendimų tiek demokratinės atskaitomybės, tiek piliečių įtraukimo į politiką kiek padaugėtų ir Lietuvoje. Bet, kaip sena gera patarlė sako: „Viltis yra durnių motina.“

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 m. balandžio 12–26 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050 respondentų). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.