Mapučių, Argentinos ir Čilės teritorijose gyvenančių indėnų, vėliava

Gegužės 11 d. minime  palaimintąjį Zefiriną Namuncurà, pirmąjį indėnų kilmės palaimintąjį.

Zefirinas Namuncurà gimė 1886 metais Chimpay mieste, Patagonijoje, Čilėje ir Argentinoje gyvenusios indėnų araukiečių genties (mapudungun arba ispaniškai araucanos) vado Manuelio Namuncurà šeimoje, kurio vadovaujamus karius 1883 metais palaužė Argentinos Respublikos kariuomenė.

Vienų metų amžiaus Zefiriną pakrikštijo misionierius, kuris vėliau jam padėjo įstoti į saleziečių mokyklą. Nors 1902 metais jam buvo diagnozuota tuberkuliozė, mokslus tęsė. O 1904-aisiais 17 metų amžiaus Zefirinas atvyko į Italiją, Turino miestą, kur buvo gydomas bei pradėjo ruoštis kunigystei.

Vėliau persikėlė į netoli Romos esantį Villa Sora saleziečių institutą. Anot vieno bendramokslių atsiminimų, Zefirinas visada buvo rimtas, tačiau jo akys šypsojosi, o bažnyčioje visada būdavo susikaupęs maldoje.

Pal. Zefirinas Namuncurà (Ceferino Namuncura). Vikipedijos nuotr.

Zefirino Namuncurà sveikata nuolat prastėjo, gydymas nedavė gerų rezultatų. 1905 metų pavasarį turėjo nutraukti mokslus ir buvo paguldytas į Bonifratrų ligoninę Tiberio upės saloje, Romoje. Čia Zefiriną gydė paties popiežiaus Pijaus X asmeninis gydytojas, tačiau nebegalėjo padėti. Būdamas 18 metų, jaunuolis mirė 1905 m. gegužės 11 d. Šiandien jo palaikai ilsisi Fortino Mercedes koplyčioje, prie Rio Kolorado.

1944 m. gegužės 2 d. buvo pradėta rūpintis Zefirino Namuncurà beatifikacijos byla, o po 13 metų popiežius Pijus XII davė tam sutikimą. 1972 metais popiežius Paulius VI Zefiriną paskelbė Dievo tarnu. Šventajam Sostui pripažinus stebuklą, kuris įvyko prašant Zefirino užtarimo, Benediktas XVI jį paskelbė palaimintuoju 2007 m. lapkričio 11 d. 

Pasak palaimintojo Zefirino beatifikacijos bylos postulatoriaus kun. Enrico dal Cavolo, palaimintojo gyvenime atsispindi Argentinos indėnų dramatiška istorija, kančios ir siekiai. Saleziečių dėka Zefirinas ir jo bendraamžiai turėjo galimybę pažinti Evangeliją ir atsiverti tikėjimo dovanai. Būtent saleziečių misionierių įkvėptas, Zefirinas troško savo genties žmonėms padėti atrasti „dangaus kelią“. Savo gyvenimo pavyzdžiu pasirinko kitą jauną salezietį – šventąjį Dominyką Savio.

Jaunuolio Zefirino Namuncurà šventumas pagrįstas mažų kasdienių gerų darbu darymu su meile. Tokiu būdu palaimintasis Zefirinas atsiliepė į Viešpaties kvietimą būti šventiems. Šiandien palaimintasis mus moko būti ištikimus vykdant gero piliečio ir krikščionio pareigas. Zefirino troškimas tarnauti savo žmonėms turėtų būti kiekvieno geros valios jauno žmogaus siekiu.

Pagal Vatikano radiją