Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje. Andrej Vasilenko nuotrauka
Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje. Andrej Vasilenko nuotrauka

Lietuvos paviljonui 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pirmą kartą skirtas pagrindinis bienalės apdovanojimas – „Auksinis liūtas“.

„Tai didelis Lietuvos šiuolaikinio meno pripažinimas. Kritikų ir žiūrovų susižavėjimas liudija, kad opera „Saulė ir jūra” nepalieka abejingų. Dėkoju menininkėms ir organizatoriams, šiandien įtraukusiems Lietuvos kultūros vardą į Europos ir pasaulio kultūrines diskusijas“, – apdovanojimo įteikimo metu kalbėjo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

„Tokie performansai kaip šis – deimantai, trapiausia meno forma“, – rašoma Italijos spaudoje.

Lietuvos paviljoną į rekomenduojamų pamatyti sąrašą dar prieš bienalės atidarymą įtraukė tokie prestižiniai meno leidiniai kaip „Frieze“ ir „The Art Newspaper“. O po specialios kūrinio peržiūros žiniasklaidai „The New York Times“ Europos kultūros temų redaktorius Matthew Andersonas tviteryje paskelbė, kad Lietuvos paviljonas yra jo favoritas.

„Auksinis liūtas“ Lietuvos paviljonui. Andrej Vasilenko nuotrauka
Šiuolaikinės operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ autorės – Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė. Andrej Vasilenko nuotrauka
Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ laimėjo prestižinį Venecijos bienalės apdovanojimą – „Auksinį liūtą“. Venecijos bienalės / Twitter.com nuotrauka

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nuoširdžiai sveikina menininkes, kurių operai-performansui „Saulė ir jūra (Marina)“ bienalėje skirtas pagrindinis apdovanojimas.

„Sveikinu jus su įspūdingu pasirodymu prestižiškiausioje šiuolaikinio meno parodoje pasaulyje. Jūsų pasirinktą aktualią performanso tematiką ir išpildymą įvertino ne tik festivalio žiūrovai, bet ir šios srities kritikai bei ekspertai. Tai didelis Lietuvos dabartinio meno pripažinimas, jį pakylėjantis į kitą lygį. Ačiū, kad garsinate mūsų šalies vardą pasaulyje ir kartu savo kūryba priverčiate susimąstyti apie tokias svarbias temas. Linkiu tolesnio kūrybinio polėkio ir ikvėpimo“, – sakoma premjero sveikinime.

Gegužės 11 dieną prasidėjo ir 6 mėnesius 6 dienas per savaitę tęsis 58-oji Venecijos bienalė – vienas seniausių ir svarbiausių šiuolaikinio meno renginių. Lietuvai, kuri čia pasirodo 11 kartą, atstovauja Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“. Šiuolaikinės operos-performanso premjera Lietuvoje įvyko 2017 metų spalį tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.

Šios operos architektūra ir scenografija ypatinga: į ant vasariško pajūrio smėlio įsitaisiusius nerūpestingus poilsiautojus, vilkinčius paplūdimio aprangą, auditorija žvelgia iš viršaus. Pats kūrinys, autorių tvirtinimu, nors ir kuria pozityvią nuotaiką, vis dėlto kviečia mąstyti apie labai rimtas temas: klimato kaitą, visuotinį nuovargį, globalinį atšilimą, kūniškumą.

Tai antrasis trijų Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotų menininkių bendras kūrinys, jų teigimu – savotiškas tęsinys pirmojo jų darbo – 2011–2013 metais sukurtos šiuolaikinės operos „Geros dienos!“, nagrinėjančios vartotojiškumo temą.

Kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Lietuva joje dalyvauja nuo 1999 metų.

Venecijos bienalėje „Saulė ir jūra (Marina)“ rodoma istoriniame Venecijos arsenale, karinio jūrų laivyno (Marina Militare) teritorijoje esančiame Magazzino No. 42 pastate. Ši vieta gyvam ir pulsuojančiam Lietuvos paviljonui labai paranki, nes yra netoli Arsenalo, kur tradiciškai eksponuojami pagrindinės parodos kūriniai ir telkiasi didžiausi bienalės lankytojų srautai.

Lietuvos paviljono pristatymas MO muziejuje. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Lietuvos paviljono pristatymas MO muziejuje. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Lietuvos paviljono pristatymas MO muziejuje. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

Anšlagas ir euforija

Iš lūpų į lūpas po Veneciją sklindanti legenda apie Lietuvos paviljoną penktadienio vakarą į karinio jūrų laivyno teritoriją sutraukė minią lankytojų. Dar prieš oficialų atidarymą šalies paviljonas imtas liaupsinti Italijos ir pasaulio žiniasklaidoje. 

Vienas įtakingiausių Italijos meno žiniasklaidos kanalų „Artribune“ drąsiai žarsto pagyras Lietuvai atstovaujančioms menininkėms ir jų operai-performansui. Žinomas italų žurnalistas ir rašytojas Gianluigi Ricuperati savo straipsnyje, pavadintame „Kodėl Lietuvos paviljonas nusipelno „Auksinio liūto“, teigia, kad būtų tiesiog skandalinga, jei jis nesulauktų jokio paminėjimo arba negautų apdovanojimo. 

Venecijos karinio jūrų laivyno bazę „Marina Militare“ autorius pavadino mažyčiu lobiu – atvingiavus siauromis, klaidžiomis Venecijos kanalų gatvelėmis, galima rasti paprastai civiliams neprieinamą smaragdinio vandens uosto teritoriją. Čia vos girdimai, net hipnotizuojamai skamba dainininkų balsai ir kviečia užeiti į apleistą pastatą. Publikacijoje išvardyta gausybė priežasčių, kodėl šis paviljonas yra tikra staigmena, kelianti susižavėjimą, kurianti distancijos nuo realybės įspūdį.

Performanso atmosfera G. Ricuperati primena vasarą prie jūros, kaip ir sufleruoja kūrinio pavadinimas. Iš viršaus stebėdami pasirodymą, žiūrovai tampa gyvenimo nuo atostogų iki atostogų liudininkai. Autoriui patiko viskas – tiek genialus paprastumas, tiek dėmesys fantastiškai išlaisvintiems kūnams, tiek stiprus nostalgijos jausmas. Žurnalistas teigia pasijutęs lyg seklys, iš viršaus slaptai nagrinėjantis kiekvieną nerūpestingos idilės veikėjo judesį – atlikėjai nemato savo žiūrovų, yra panirę tarsi į atskirą pasaulį. „Tokie performansai kaip šis – deimantai, trapiausia meno forma“, – rašo autorius.

Lietuvos paviljoną į rekomenduojamų pamatyti sąrašą dar prieš bienalės atidarymą įtraukė tokie prestižiniai meno leidiniai kaip „Frieze“ ir „The Art Newspaper“. O po specialios kūrinio peržiūros žiniasklaidai, „The New York Times“ Europos kultūros temų redaktorius Matthew Andersonas tviteryje paskelbė, kad Lietuvos paviljonas yra jo favoritas.

Andrej Vasilenko nuotrauka
Venecijos karinio jūrų laivyno bazė „Marina Militare“. Andrej Vasilenko nuotrauka
Andrej Vasilenko nuotrauka
Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“. Andrej Vasilenko nuotrauka
Šiuolaikinės operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ autorės – Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė ir Vaiva Grainytė. Andrej Vasilenko nuotrauka
Rugilė Barzdžiukaitė, Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė ir Lucia Pietroiusti. Andrej Vasilenko nuotrauka
Venecijos bienalės prezidentas Paolo Baratta. Andrej Vasilenko nuotrauka
Venecijos bienalės prezidentas Paolo Baratta. Andrej Vasilenko nuotrauka
Šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“. Andrej Vasilenko nuotrauka
Šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“. Andrej Vasilenko nuotrauka

Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, organizuoja Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija. Paviljono kuratorė – Lucia Pietroiusti, komisarė – dr. Rasa Antanavičiūtė, garbės komisaras – prof. Jeanas-Baptiste'as Joly. Paviljono mecenatai – „JCDecaux Lietuva“, „Lewben Art Foundation“, meno centras „The Momentary“ (JAV).