Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės archyvo nuotrauka

Gegužės 12 d. referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė DALIA ASANAVIČIŪTĖ nenusimena dėl neigiamo rezultato. „Palaikiusiųjų pilietybės klausimą gausa įkvėpė daug optimizmo toliau spręsti šį svarbų ir prioritetinį klausimą. Tauta tik patvirtino, kad dvigubos pilietybės idėjos išrinkimas iniciatyvoje „Idėjos Lietuvai“ buvo nesuklastota ir tvirtą visuomenės palaikymą turinti idėja“, – sako D.Asanavičiūtė.

Gegužės 12 d. referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (pilietybės išsaugojimo) balsavo 52,58 proc. rinkėjų, iš kurių 71,78 proc. pasisakė už. Pataisa nepriimta, nes „už“ turėjo pasisakyti ne mažiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių. Dalis atėjusiųjų balsuoti ignoravo referendumą, neimdami biuletenių. Ar tikėjotės panašaus rezultato?

Jau pasibaigus referendumui galima reziumuoti rezultatus ir jais pasidžiaugti. Visų pirma norisi padėkoti visiems balsavusiesiems – tiek gyvenantiems Lietuvoje, tiek užsienyje. Nors norimas rezultatas – pritarimas pilietybės išsaugojimui, įgijus kitos šalies pilietybę – nebuvo pasiektas, bet visgi rezultatai nuteikia optimistiškai. Įvyko tai, kas nebuvo prognozuojama – aktyvumas didesnis nei 50 %.

Pirmą kartą taip plačiai ir aktyviai buvo diskutuojama apie tautos vienybę pilietybės išsaugojimo kontekste. Į šią diskusiją įsitraukė ir buvo įtraukti ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Nors dalis piliečių gyvena užsienyje, tačiau referendumo rezultatas parodė, jog vis dėlto esame viena tauta ir atėję balsuoti išreiškėme aiškų požiūrį į pilietybės išsaugojimo klausimo svarbą.

Malonu buvo stebėti ties balsadėžėmis užsienyje nusidriekusias ilgas eiles. Pasaulio lietuvių bendruomenės pilietinė iniciatyva „Mūsų metas dabar“, visos užsienyje veikiančios lietuvių bendruomenės organizacijos vieningai sutelkė jėgas, savo resursus ir jau kone metus vykdė pilietybės išsaugojimo aiškinamąjį darbą ir edukaciją, skatino užsienio lietuvių pilietinį aktyvumą. Tokiu būdu pavyko išjudinti užsienyje gyvenančius rinkėjus, suaktyvinti ir suvisuomeninti juos. Atsakingas ir pirmą kartą istorijoje toks gausus registravimasis balsuoti užsienyje – nuostabi ir džiaugsmą kelianti pilietiškumo išraiška. Dėl didelio užsienio lietuvių aktyvumo, atsirado reali galimybė prašyti atskiros apygardos, nes šiuo metu mūsų balsai eina į Naujamiesčio apygardą. 

Kaip jaučiatės Jūs ir Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai dėl tokio rezultato? Ar nejaučiate tam tikros nuoskaudos dėl to, kad gal ne viskas iš referendumo rengėjų pusės buvo padaryta, kad referendumas pavyktų?

Jungtinėje Karalystėje besiregistruojančiųjų balsuoti ir balsuojančiųjų buvo labai gausus būrys. Nors visoje Jungtinėje Karalystėje veikė 4 balsavimo punktai, net ir juose žmonių gausa viršijo visus lūkesčius. Iš atėjusiųjų akių galima buvo išskaityti viltį ir optimizmą sprendžiant ypač JK aktualų pilietybės klausimą. Vis dar aktuali JK pasitraukimo iš ES grėsmė skatino JK gyvenančius lietuvius telktis bendram tikslui. Po neigiamo referendumo rezultato teko girdėti ir nusivylimo atodūsių, ir nuoskaudų, kad pilietybės klausimas neišspręstas, nors sprendžiamas jau daugiau nei 10 metų.

Šiek tiek apmaudu, kad rinkimų dieną techniniai trukdžiai, registracijos sistemos strigimas, balsavimo biuletenių pasiklydimas ir adresatų nepasiekimas sumažino balsavusiųjų skaičių užsienyje. Taip pat pačios Konstitucijos keitimo formuluotės sudėtingumas trikdė rinkėjus ir skatino nusivylimą pačiu referendumo ir rinkimų organizavimu. 

Ar šio referendumo rezultatai nepaskatins užsienyje gyvenančių mūsų piliečių nutraukti saitus su Lietuva?

Tikiu, kad esame atkakli tauta, turinti stiprų vienybės ir tautiškumo jausmą. Iškentėjusi okupacijas, tremtį, politinį persekiojimą ir krizes. Išlaikėme kalbą, kultūrą ir meilę savo gimtinei. Mūsų visų atkaklumas mus atvedė prie referendumo, kuriame balsavusioji tautos dalis pasakė aiškų TAIP pilietybės išsaugojimui. Tai suteikia vilties, kad klausimas nebus pamirštas, kad bus nagrinėjamos nesėkmės priežastys ir toliau bus aiškinama plačiajai visuomenei apie pilietybės išsaugojimo naudą pačiai valstybei. O nusivylusiųjų ir norinčiųjų nutraukti saitus su Lietuva skaičius bus mažas.

Tačiau esu įsitikinusi, kad 71,78 % balsavusiųjų suteikė stiprų motyvą toliau siekti išsaugoti pilietybę. Gal tai neįvyks greitu laiku, bet, matant aktyvią diasporą, galima teigti, kad atkakliai sieksime spręsti teisės išsaugoti gimimu įgytą LR pilietybę, įgijus kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę.

Kokias pagrindines referendumo rengėjų ir iniciatorių klaidas galėtumėte įvardinti?

Kaip jau minėjau, pati Konstitucijos 12 straipsnio naujoji formuluotė be galo sudėtinga ir sunkai įkandama balsuojančiajam. Pats referendumas buvo paskelbtas tik kovo mėnesį. Visuomenės informavimas prasidėjo tik balandžio pradžioje. Tai per trumpas laikas. Diskusijų, aiškinamojo darbo stoka atsiliepė referendumo rezultatams. Be abejo, sklandų referendumo organizavimą smarkiai trukdė netobulai veikianti rinkėjų registracijos sistema, laiku neatsiųsti rinkimų dokumentai, nespėję rinkėjų pasiekti laiškai ir panašios techninės klaidos, sumažinusios balsavusiųjų skaičių.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke šį referendumą laiko įvykusiu ir vertina tai, kad daugumą balsavusiųjų palaikė pilietybės išsaugojimą. Ji siūlo šio klausimo neatidėti į šalį ir užsimena apie vadinamąjį „kartelės nukėlimą“, kas reikštų pritariančiųjų referendumui skaičiaus mažinimą. Kokia asmeninė Jūsų nuomonė dėl dar vieno referendumo dėl pilietybės išsaugojimo?

Sutinku su gerb. PLB pirmininke Dalia Henke, kad referendumas įvyko, nes palaikiusiųjų pilietybės klausimą gausa įkvėpė daug optimizmo toliau spręsti šį svarbų ir prioritetinį klausimą. Tauta tik patvirtino, kad dvigubos pilietybės idėjos išrinkimas iniciatyvoje „Idėjos Lietuvai“ buvo nesuklastota ir tvirtą visuomenės palaikymą turinti idėja. Turime tvirtą motyvą, pagrindą ir įgaliojimą ta linkme judėti ir toliau.

O dabar turėtų kartu sėsti prie bendro stalo naujai išrinktas prezidentas/-ė, Vyriausybė, Seimas, užsienio lietuvių atstovai ir ieškoti būdų, kaip išspręsti pilietybės klausimą, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, teisės aktus, valstybės nacionalinio saugumo reikalavimus. Lietuva yra tvirtai Vakarų linkme žengianti valstybė, išlaikiusi savo identitetą ir tapatybę po Nepriklausomybės atkūrimo sudėtų tvirtų konstitucinių pamatų dėka, taip pat ir dėl visuomenės patriotiškumo. Toliau savo valstybę kuriame remdamiesi ES valstybių pavyzdžiu, siekdami išlaikyti savo piliečius, net jei jie laikinai gyvena užsienyje.