Šv. Rita Kašietė (Didžioji Marijos bažnyčia Florencijoje). Matteo Bimonte nuotr.

Gegužės 22 d. minime šv. Ritą.

Rita (1381–1457) gimė Rokaporenoje, netoli Spolento, Italijoje. Nors ištekėjo už žiauraus ir amoralaus vyro, ji visą laiką troško būti augustinijonių vienuole. Po 18 metų Rita tapo našle, nes vyras žuvo kautynėse. Du jų sūnūs siekė kraujo keršto, bet Rita įtikino juos šio sumanymo atsisakyti. 1413 m. tapusi augustinijonių vienuole Kašijoje, pasišventė bedalių globai ir stropiai meldėsi už žmones, apleidusius savo religines pareigas. Būdama vienuole, ji buvo visoms seserims pavyzdys: visas ji pralenkė apsimarinimais ir buvo plačiai žinoma, kad Dievas išklauso jos maldą. Varginama nuolatinių negalavimų, giedriai ir kantriai malda jungėsi su Kristaus skausmais.

Nepaisydama sunkios ligos, ji iki pat mirties neatsisakė labai asketiško gyvenimo būdo. Mirė Kaskijoje. Kanonizuota 1900 m. Visame ispaniškai kalbančiame pasaulyje Rita vadinama „patekusių į beviltišką padėtį šventąja“.

Ji buvo ypač pamaldi Nukryžiuotajam Jėzui. Pasakojama, kad kartą melsdamasi ji prašė Kristaus pasidalyti su ja savo skausmu. Vienas spyglys iš jo erškėčių vainiko įsmigo į jos kaktą, o padarytoji žaizda niekada nebeužgijo.

Šv. Rita vaizduojama laikanti rankose rožių, su žaizda kaktoje.