Nathan Anderson/Unsplash.com nuotr.

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 
    „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus myliu. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. 
    Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.“ 

Skaitiniai KV (266)

Apd 15, 7–21: Manding, į Dievą atsivertusių pagonių nedera apsunkinti

Ps 96, 1–2a. 2b–3. 10. P.: Skelbkit tautoms nuostabius Viešpaties darbus. / Aleliuja.


Komentaro autorius - kun. Nerijus Pipiras

Leiskite paklausti, kada paskutinį kartą džiaugėtės? Ir dėl kokių dalykų? Gal kai kam suteikia džiaugsmą dideli laimėjimai, buvimas, rodos, viso pasaulio priešakyje. Gal turtai, potyris, kad kiti mumis rūpinasi, vaikai, klounas iš Anderseno pasakos „Karalius nuogas“.

Galbūt tiktų pasakymas, kad ir šioje vietoje paprasčiausiai kiek žmonių, tiek nuomonių, skirtingų patirčių. Vis dėl to ar tas džiaugsmas, kurį galbūt aptyrėme ar dar tik siekiame, įsivaizduojame, trokštame, yra krikščioniškas?

Man rodos, kad krikščionis turėtų būti mažo džiaugsmo žmogus, mokantis į priekį eiti mažais, kukliais, žmogiškais žingsneliais. Apie tokį džiaugsmą ir kalba Jėzus, sakydamas, kad pasilikti Jo meilėje galima tik laikantis įsakymų. Tik žiūrint į Jį.

Pripažinkim, kad net tas žiurėjimas į Jį, nors ir kaip atrodytų dėmesio nevertas užmojis, nėra taip lengvai realizuojamas. Gyvename visuomenėje, kurioje labai gažnai mūsų akis užneša problemų, sunkumų, išbandymų dulkės. Tačiau neturėtume nusiminti. Dievas visuomet yra šalia. Jis tikrai yra pasirengęs nušluostyti, o gal net ir atverti mūsų akis. Jis pasiruošęs tokiai ir tik tokiai intervencijai vien dėl to, kad tik mūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

Tad ryžkimės džiaugtis gal ir mažais, bet pačiais prasmingiausiais dalykais.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai