EPA nuotrauka

Jau rytoj Pranciškus pradės trijų dienų vizitą Rumunijoje. Po apsilankymo Albanijoje (2014), Lenkijoje (2016), Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (2018), Bulgarijoje ir Makedonijoje (2019) popiežius vėl grįžta į Rytų Europą. Kelionė – daug žadanti ir nepaprastai įdomi dėl specifinio istorinio paveldo, tokio būdingo mūsų regionui, bet – menkai pažįstamo.

Bukarešte popiežius bendraus su valstybės atstovais ir politikais, melsis su ortodoksais. Vėliau Jasų mieste, prie pat sienos su Moldova, susitiks su jaunimu ir šeimomis. Istorinėje Rumunijos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios sostinėje Blaže jis paskelbs palaimintaisiais septynis rytų apeigų katalikų vyskupus. Susitiks su romais. O Šumuleu–Čuk Marijos šventovėje, esančioje prie sienos su Vengrija, laukiama ne tik pusės milijono piligrimų, Rumunijos ir Vengrijos politinio elito, bet ir iškalbingo popiežiaus ženklo.

Oficialus kelionės logotipas vaizduoja žmones, susibūrusius po Mergelės Marijos apsiaustu. Užrašas kviečia: „Keliaukime visi kartu.” Kokios pagalbos iš Dievo Motinos prašo Petro įpėdinis šiai Rytų Europos žemei? „Pranciškus skatina siekti įvairių jėgų vienybės, atmesti egoizmą ir į centrą statyti bendrąjį gėrį“, – rašoma Vatikano pranešime spaudai. Kokie iššūkiai čia laukia popiežiaus? Tarp svarbiausių – santykiai su ortodoksais ir akistata su nacionalistinėmis užmačiomis.

Kas telpa po Marijos apsiaustu?

Kas galėtų pagalvoti, kad numatomas apsilankymas Marijos šventovėje jau tapo kontroversijų priežastimi. Daugiau nei 500 metų tradiciškai katalikai Šumuleu–Čuke (vengr. k. Csíksomlyó) itin gausiai renkasi, ypač per Sekmines. Popiežiaus žodžiai bus verčiami į vengrų kalbą, nes ši Transilvanijos šventovė yra svarbiausias piligrimų traukos centras ne tik Rumunijos, bet ir Vengrijos katalikams. Kasmet iš viso pasaulio čia atvyksta apie 200 tūkst. vengrų piligrimų.

Piligrimai Šumuleu–Čuke Marijos šventovėje. Daily News Hungary nuotr.

Transilvanija iki 1918-ųjų priklausė Vengrijai, tad iki šiol daugiau nei pusei regiono gyventojų valstybinė siena neegzistuoja. Jos pernelyg nepaiso ir valdančiosios Fidesz partijos atstovai. Vengrijos vadovai reguliariai lankosi katalikiškose iškilmėse, jų laukiama ir popiežiaus vadovaujamose Mišiose.

Visiems žinoma, kad daugelis Fidesz rėmėjų kritiškai vertina popiežių Pranciškų dėl jo požiūrio į migraciją, tiesmukiškai vadindami jį „Soroso popiežiumi“ ir kitais panašiais epitetais. Beje, dar 2013 m. valstybinė naujienų agentūra pranešė apie galimą popiežiaus vizitą Vengrijoje 2016-siais, tačiau dabar kalbama apie 2020 m.

Vengrijos vyriausybė pažadėjo skirti vizitui finansinę paramą, o valstybinis geležinkelis – išsiųsti specialų traukinį su piligrimais. Nors dauguma gyventojų nekantriai laukia susitikimo su popiežiumi, džiaugsmą temdo nacionalinės nuoskaudos. Vietiniai nenori matyti Rumunijos politikų, nes jiems tai tarsi „simbolinis teritorijos užgrobimas“: rumunai piligrimai atvyks su savo vėliavomis, o tvarką palaikys Rumunijos policija. Feisbuke tarp Sėkelio gyventojų sklando žinutė, jog popiežiaus vizitas profanuos šventovę, nes iškilmėse dalyvaus Rumunijos politikai...

Šumuleu–Čuke Marijos šventovė. Daily News Hungary nuotr.

Ne paslaptis ir tai, kad Vengrijos katalikų vadovybė glaudžiai bendradarbiauja su Fidesz vyriausybe. Neretai bažnytiniai renginiai tampa nacionalistinių V. Orbano idėjų sklaidos platforma. Žurnale „America“ pasirodžiusioje publikacijoje Marcas Roscoe‘is Loustau įspėjo apie tai, kad Vengrija stengsis pasinaudoti popiežiaus viešnage savo tikslams: mėgins sudaryti įspūdį, jog popiežius remia prieš migrantus nukreiptą jų politiką.

Nors akivaizdu, kad Orbáno ir popiežiaus Pranciškaus pozicijos aiškiai skiriasi, autorius baiminasi manipuliacijų vaizdais, kai be skrupulų vien draugiškas asmens pasveikinimas viešumoje pateikiamas kaip aiški popiežiaus parama.

„Daugelis vengrų vyksta į Šumuleu–Čuke prašyti Mergelės Marijos pagalbos. Tačiau kitų motyvacija – politinė ir stipriai prieštarauja Bažnyčios socialiniam mokymui, – rašo antropologas Loustau, ne vienerius metus atlikęs tyrimą vietoje. – Šventovę itin mėgsta dešinieji populistai, kuriems patinka minios ir stiprūs religiniai jausmai. O katalikų vadovybė nelabai žino, kaip su tuo dorotis.“

Be abejo, ne visi katalikų vyskupai ir kunigai remia valdančiųjų siekius. Neseniai Šumuleu–Čuko parapijoje kilo nemenka įtampa, kai kunigas, nepaisydamas spaudimo, neleido bažnyčioje po Mišių surengti „beveik politinių apeigų“.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis, kilęs iš Rumunijos vokiečių šeimos, yra praktikuojantis protestantas.

EPA nuotrauka

Kaip žinia, Orbano vyriausybė pernai metais uždraudė teikti bet kokią pagalbą dokumentų neturintiems migrantams, net ir padėti tuos dokumentus įgyti. Beje, šios nevyriausybinės organizacijos glaudžiai bendradarbiavo su katalikų parapijomis. Stevas Bannonas, Donaldo Trumpo rinkiminės kampanijos strategas, neseniai paskelbė tapsiąs Vengrijos vyriausybės patarėju.

Be jokios abejonės, į Šumuleu–Čuką atvyks tūkstančiai prieš migrantus nusiteikusių aktyvistų, laukiančių popiežiaus paramos. Kaip Pranciškus kreipsis į juos? Kokią žinią paskelbs?

Ortodoksijos žiema

Lygiai prieš 20 metų Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius, aplankęs Rumuniją (1999 m.). Jo ir tuometinio ortodoksų patriarcho Teoktisto santykiai buvo išties glaudūs. „Anuomet viską lėmė šis nuostabus jų ryšys, – sako Bukarešto arkivyskupas Ioanas Robu, šalies Vyskupų konferencijos vadovas. – Ortodoksai dalyvavo katalikų Mišiose, o katalikai – ortodoksų liturgijoje.“

Šiandien situacija kur kas atšiauresnė ir ilgai buvo baiminamasi, kad nepavyks net bendrai melstis. Dabartinis patriarchas jokių ekumeninių iniciatyvų neskatina.

Spėjimas, laimei, nepasitvirtino. Pranciškus ne tik asmeniškai susitiks su patriarchu Danieliumi, krepsis į visus ortodoksų Sinodo narius, bet ir drauge melsis. Tai nemenkas laimėjimas, žinant, kad ortodoksų Bažnyčia, kuriai priklauso 82 procentai šalies gyventojų, su priemonėmis nelabai skaitosi. Arkivyskupas Robu teigia, kad kartais mišrių santuokų atveju ortodoksų kunigas pareikalauja, kad katalikas sutuoktinis „persikrikštytų“. Arba tą čia pat padaryti yra raginamas santuokos liudytojo pareigą atliekantis pabrolys.

Jonas Paulius II ir Rumunijos patriarchas Teoktistas. policlic.it nuotr.

Rytų arba graikų apeigų katalikų situacija dar sudėtingesnė. Kai 1948 m. komunistų partija perėmė valdžią šalyje, graikų apeigų katalikų Bažnyčia buvo paskelbta nelegalia. Nusavintos 2 500 bažnyčių ir kitoks nekilnojamas turtas – viskas perduota Rumunijos ortodoksams.

Po 1989 m. atgimimo Bažnyčia buvo atkurta, tačiau dar ir šiandien vargsta, mėgindama susigrąžinti nuosavybę. Iš beveik 20 milijonų gyventojų, lotynų ir graikų apeigų katalikai sudaro tik apie 7 procentus gyventojų. Spręstinų klausimų yra tikrai nemažai – Vatikanui santykiai su Rumunijos ortodoksų Bažnyčia yra labai svarbūs.

Popiežiaus pastarojo meto kelionės tiek islamiškuosiuose kraštuose, tiek Rytų Europoje – neša aiškią žinią, apie būtinybę apriboti nacionalinį egoizmą ir paisyti teisingumo. Ragina rasti sveiko proto diktuojamus sprendimus, užuot dauginus žmonių kančias karinėmis intervencijomis. Europos Sąjungai pradedant naują politinį sezoną, paženklintą būgštavimų dėl jos likimo, Pranciškaus žodžiai bei gestai tampa dar reikšmingesni ir svarbūs. Kas turėtų nutikti, kad į juos pagaliau įsiklausytume?