Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 
    „Prabėgs valandėlė – ir manęs neregėsit, ir dar valandėlė – ir vėl mane pamatysit“. 
    Tada kai kurie mokiniai ėmė vienas kitą klausinėti: „Ką reiškia jo pasakyti žodžiai: 'Prabėgs valandėlė – ir manęs neregėsit, dar valandėlė – ir vėl mane pamatysit?' ir : 'Aš einu pas Tėvą'?“ Tad jie klausinėjo: „Ką reiškia 'valandėlė'? Mums neaišku, ką jis kalba“. 
    Pamatęs, kad jie norėjo jį klausti, Jėzus tarė: „Klausinėjate vieni kitus, ką reiškia žodžiai: 'Prabėgs valandėlė – ir manęs neregėsit, dar valandėlė – ir vėl mane pamatysit?' Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiūgaus. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu“. 

Skaitiniai KV (280)

Apd 18, 1–8: Paulius apsigyveno prie jų ir ėmė darbuotis; kalbėdavo sinagogoje

Ps 98, 1. 2–3ab. 3cd–4. P.: Savo išganymą Viešpats apreiškė pagonims. / Aleliuja.


Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas SJ

Jėzus kalba apie du skirtingus momentus: kai mokiniai daugiau jo nematys ir kai vėl ji išvys. Valandėlė – tai greitai artėjanti jo mirties akimirka, po kurios mokiniai daugiau jo nebematys. Bet, kaip jau nekartą sakė, netrukus vėl sugrįš pas juos, prisikėlęs iš mirties. Tada mokiniai vėl jį „matys“.
 
Mokiniai nesupranta, ką Jėzus turi omenyje. Jiems neaišku, ką reikšia „neregėsit... ir vėl mane pamatysit“, „valandėlė“ ir pakartotinai akcentuojamas „Aš einu pas Tėvą“. Tai, kad mokiniai nesupranta apie ką Jėzus kalba, rodo jų nepasirengimą tikram regėjimui. Tik tada, kai Jėzus siųs Tiesos Dvasią ir ji ims vesti į „tiesos pilnatvę“, mokiniai iš tikrųjų supras ir ims „matyti“ Jėzų.
 
Jėzus žino, kas vyksta mokinių širdyse – jie yra pilni liūdesio ir sąmyšio, ir nori išsiaiškint girdėtų žodžių prasmę. Todėl Jėzus paaiškina skirtumą tarp padėties prieš jo iškeliavimą ir po jo, tarp liūdesio ir džiaugsmo. Kai Jėzus mirs, mokiniai daugiau jo nebematys, todėl verks ir liūdės.

Tačiau pasaulis, kuris yra priešiškas Dievui ir jo užmojams, džiūgaus. Jis džiūgaus todėl, kad nebematys to, kuris parodo pasaulio nuodėmę, dažnam klausytojui sukelia sąžinės priekaištus, priverčia jaustis nepatogiai.

Mokiniai, kuriems Jėzus yra brangus, liūdės, tačiau jie „išvys“ savo mokytoją po prisikėlimo ir jų liūdesys virs džiaugsmu.

Kaip regiu Jėzų savo gyvenime? Kokie jausmai mane lydi jo akivaizdoje?

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai