Karolio Kavolėlio/Baltijos fotografijos linijos nuotrauka

Gegužės 30 d. visoje Lietuvoje organizuojama Skaitymo skatinimo programos akcija „Tėčiai skaito vaikams“. Šiandien įvairiose bibliotekose ir kitose organizacijose vyksta šiai akcijai skirti renginiai, o iniciatyvą koordinuojanti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pakvietė vaikus į rytmečio skaitymus, kuriuose pasirinktas knygas skaitė žinomi tėčiai – rašytojas Tomas Dirgėla ir gamtos fotografas Marius Čepulis.

Kodėl svarbu, kad vaikams skaitytų tėčiai?

Didžiulę naudą teikiantis ankstyvasis skaitymas jau nekelia abejonių, tačiau retai kam žinoma, kad itin teigiamą įtaką tolesnei vaiko raidai turi knygas jam skaitantis tėtis. 2015 ir 2017 m. JAV atlikti tyrimai rodo, kad vaikų, kuriems ankstyvajame amžiuje (ypač iki 2 metų) dažniau skaitė tėvai, kalbos raida buvo gerokai spartesnė, o štai mamų skaitomos knygos tokio žymaus poveikio vaikų vystymuisi neturėjo. Toks netikėtas atradimas siejamas su tuo, kad tėvai, skaitydami vaikams knygas, kalba sudėtingiau ir abstrakčiau, todėl mažiesiems klausytojams tenka labiau susikaupti ir intensyviau mąstyti – taip lavinami jų kognityviniai gebėjimai ir vaizduotė. Be to, kartu vartydami knygą, tėvai yra linkę joje pavaizduotus daiktus ar įvykius susieti su konkrečia vaiko patirtimi. Pavyzdžiui, jei knygoje būna aprašytos ar pavaizduotos kopėčios, tėvai dažnai aptaria su vaikais, kada paskutinį kartą jomis naudojosi, norėdami užlipti ant stogo ar pan. Mamos elgiasi visai kitaip − įsijausdamos mokytojų vaidmenį, jos daugiau dėmesio skiria knygoje esančioms detalėms, t. y. prašo vaikų įvardyti ar suskaičiuoti objektus, parodyti spalvas, arba stengiasi įvardyti personažų jausmus ir emocijas.

Rašytojas Tomas Dirgėla skaito vaikams. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotrauka.

Knygos skaitymas kartu su vaiku ne tik skatina jo kalbos ir pažinimo raidą, turtina žodyną, gerina pasirengimo mokyklai įgūdžius, bet ir kuria glaudžius tarpusavio santykius. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad vaikams reguliariai skaitant knygas gerėja tėvystės įgūdžiai ir į gerąją pusę keičiasi vaikų elgesys. Vaikų darželio „Istorijų namai“ įkūrėja ir psichologė, VDU ŠA edukologijos krypties doktorantė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė pastebi, kad jei skaitymas tampa šeimos tradicijų ar rutinos dalimi, jis suartina šeimos narius, nuramina ir atpalaiduoja, o nuolat pasikartojanti veikla ypač ramina mažus vaikus. 

Ehud Neuhaus / Unsplash.com nuotrauka

Taip pat pastebėta, kad bent 20 minučių prieš miegą, praleistų kartu su tėčiu vartant ir skaitant knygeles, ypač stiprina tarpusavio ryšį su sūnumis. Klausydamasis tėčio skaitomos knygos, vaikas supranta, kad tėčiui patinka tokiu būdu kartu leisti laiką, ir jaučia, jog ši kasdienė veikla yra labai prasminga. Galiausiai vakariniai skaitymai teigiamai veikia ir pačių tėčių savijautą. Sasekso universiteto mokslininkai nustatė, kad skaitymas yra vienas efektyviausių būdų įveikti stresą – jau nuo šeštos skaitymo minutės akivaizdžiai sumažėja raumenų įtampa ir sulėtėja širdies ritmas.

Vis dėlto įprasta, kad į šią kasdienę ugdomąją veiklą labiau įsitraukusios mamos – 2015 m. Didžiojoje Britanijoje skaitymo skatinimo organizacijos „Booktrust“ atliktas tyrimas atskleidė, kad jos vaikams skaito net 50 proc. dažniau nei tėčiai. G. Sujetaitė-Volungevičienė pastebi, kad mamos ir tėčio skaitymo stilius skiriasi. Mama paprastai yra rūpintojėlis, skausmą mažinantis, globojantis asmuo, todėl kaip skaitytojos jos yra kruopščios, atidžios detalėms, moko vaikus pastebėti knygos herojų emocijas, moko empatijos. Su tėčiais vaikai dažniau patiria nuotykių, gali daugiau rizikuoti, jų bendri žaidimai aktyvesni, todėl kaip skaitytojai tėčiai yra žaismingesni, išraiškingesni, skaitydami kartu improvizuoja, moko patį vaiką patirti įvairias emocijas.

Ankstyvojo skaitymo nauda

Psichologai pastebi, kad skaitymas vaikams atveria duris ne tik į žinių pasaulį. G. Sujetaitė-Volungevičienė atkreipia dėmesį, kad vaikiškos knygos pamoko kantriai užbaigti pradėtą darbą (skaitome nuo pradžios iki galo), prikausto dėmesį (net ir kūdikystėje) ir mokymosi procesą paįvairina malonia emocija (skaitydami garsiai keičiame intonacijas, juokiamės, atsipalaiduojame, natūraliai mėgaujamės istorija). Kartu skaitydami knygas vaikui parodome įvairiaspalvį vaizduotės pasaulį, supažindiname jį su kitų kūrėjų pasakojimais ir istorijomis. Vaikas palaipsniui ima suprasti, ką reiškia fantazuoti, taip jis turtina ne tik savo žodyną, bet ir vaizduotę. Daugelis tyrimų pagrindžia, kad ankstyvas knygelių skaitymas mažus vaikus moko vertinti žinias, geriau suprasti aplinkos (daiktų, reiškinių, veiksmų) prasmę, būti kūrybingais ir sėkmingais visą gyvenimą.

Pixabay.com nuotrauka

Vaikų darželio „Istorijų namai“ psichologė teigia, jog kūdikiai garsų atskyrimo pradeda mokytis labai anksti. Prancūzų neurolingvistų ilgamečiai tyrimai rodo, kad naujagimių smegenys jau gali skirti primityvias gramatines struktūras. Dėl tokių tyrimų įsitvirtino ir interakcionistų kalbos vystymosi teorija. Jų nuomone, kalbos vaikas mokosi nuolat, nuo pat gimimo, bendraudamas su artimaisiais. Taigi, skaitydami vaikams savaime vartojame įvairesnę kalbą ir ugdome vaiko kalbinius įgūdžius. 

Psichologė pabrėžia, kad skaitydami vaikams pasakas, juos mokome pačiu jiems priimtiniausiu būdu. Visa paslaptis – tai naratyvinė (pasakojimo, istorijos) forma. Pasakojimui būdinga labai aiški struktūra: jis turi pradžią, kai sukuriamas konfliktas, vidurį – kulminaciją, kai įvykiai dar labiau komplikuojasi, ir pabaigą, kai konfliktas išsprendžiamas. Būtent dėl tokios visur pasikartojančios struktūros vaikai palaipsniui įvaldo pasakojimų bei pasakų turinį. Ši forma pamažu turi atsiskleisti ir jų pačių kuriamuose vaizduotės žaidimuose. Šiuolaikinės konstruktyvizmo mokymosi teorijos kūrėjas, garsus amerikiečių psichologas Dž. Bruneris naratyvą netgi pavadino bazine žmogaus mąstymo forma. Jo manymu, mes mąstome mažomis istorijomis, t. y. pasakojimas yra smulkiausia mūsų psichikos struktūra.

G. Sujetaitė-Volungevičienė taip pat pabrėžia, kad labai svarbu rodyti ir teigiamą asmeninį pavyzdį. Vaikas, nematydamas skaitančiųjų ir negirdėdamas skaitymo, pats nesupras, kodėl tai teikia malonumą, žinių ar kitos naudos (dvasinės, finansinės, psichologinės ir pan.). Galiausiai juk norime, kad vaikai augtų kūrybingi, išlaisvintų savo vaizduotę ir kurtų dar nematytus atradimus. Tad padėkime jiems to siekti!