Gegužės 31 d. – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo šventė.

Evangelijoje pagal Luką aprašytas Mergelės Marijos apsilankymas pas Elzbietą, būsimą Jono Krikštytojo motiną (Lk 1, 39–56). Čia Mariją pamačiusi Elzbieta pirmoji iš žmonių pavadino ją Viešpaties motina ir ištarė žodžius, kuriuos katalikai kasdien mini „Angelo pasveikinimo Marijai“ maldoje: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!“

Šią šventę pradėjo platinti pranciškonų vienuoliai nuo 1262 m., o 1389 m. popiežius Urbonas VI jos šventimą įvedė visoje Bažnyčioje.

Naujoji Sandoros skrynia

Rašydamas apie Jėzaus gimimo ir Senojo Testamento pranašysčių sąsajas Lukas užsimena ir apie Mariją. Jai pasirodęs arkangelas Gabrielius paskelbė, kad ji būsianti Dievo Motina, tokiais žodžiais: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Lk 1, 35).

Šie žodžiai skamba panašiai kaip Susitikimo palapinės, kurioje buvo laikoma Sandoros skrynia, aprašymas Išėjimo knygoje: „Tada debesis uždengė Susitikimo palapinę, ir VIEŠPATIES šlovė pripildė Padangtę“ (Iš 40, 34). Pats Dievas buvo Sandoros skrynioje, Jis apsigyveno tarp žmonių!

Remdamasis šiais vaizdiniais Lukas rodo Mariją kaip naująją Viešpaties padangtę, naująją Sandoros skrynią. Štai kodėl tikime, kad Marija pradėta be gimtosios nuodėmės. Kaip galėtų būti nuodėme suteršta Viešpaties buveinė? Dievo padangtė, Jo tabernakulis, turi būti tyras, be dėmės. Tokia yra Marija.

Lukas taip pasakoja apie Marijos apsilankymą pas pusseserę Elzbietą: „Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!“ (Lk 1, 41–42). Vėl matyti glaudžios sąsajos su Senuoju Testamentu.

Elzbietos įsčiose šoktelėjęs kūdikis primena karalių Dovydą, šokinėjusį ir šokusį iš džiaugsmo, atnešus Sandoros skrynią į Jeruzalę (plg. 2 Sam 6, 14–15). Dovydas pagarbiai klausė: „Kaip galiu leisti VIEŠPATIES Skryniai ateiti pas mane?“ Elzbieta irgi klausė: „Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!“ (Lk 1, 43).

Lukas, susiedamas Mariją ir Sandoros skrynią, teigia, kad Marija užima ypatingą vietą Dievo plane. Ji yra ypatinga Viešpaties padangtė, joje patiriamas Jėzaus artumas. Sykiu Lukas mums pasako, kad Jėzus yra su mumis, ir mes galime jausti Jo artumą. Jėzus taip gyvena mumyse, kaip gyveno Marijos įsčiose devynis mėnesius. Taigi kiekvienas tam tikru būdu esame gyvoji Viešpaties padangtė. Kaip Elzbietos kūdikis Jonas šoktelėjo įsčiose, atėjus Marijai, nėščiai Jėzumi, taip ir mes būsime užlieti džiaugsmo Dievo artume. Dievas atėjo gyventi tarp mūsų! Jis atėjo mūsų išlaisvinti iš nuodėmės! Taigi yra ko džiaugtis!

Karalius Dovydas stebėjosi, kaip pas jį gali atkeliauti Sandoros skrynia. Panašiai stebėjosi ir Elzbieta, kodėl ji tokia palaiminta, kodėl naujoji padangtė, Viešpaties Motina, ją lanko. Ir mes panašiai klauskime. Kodėl Dievas atėjo pas silpnus ir nuodėmingus žmones? Kodėl Jis atėjo pas neklusniuosius ir nedėkinguosius? Jis atėjo, nes mus myli beribe meile ir trokšta mus išlaisvinti bei atnaujinti.

Jėzus sako: „Ar matai mane tabernakulyje – Eucharistijos ir savo širdies tabernakulyje? Jei matai, pažįsti mano džiaugsmą. Žinai, kad esu visatos Viešpats. Suklupsi ir pagarbinsi mane, nes aš esu tavo Karalius ir mano karalystė – amžina.“

Pagal „Žodis tarp mūsų" 2009 lapkritis-gruodis