Mokiniai Jėzui tarė: „Štai dabar tu aiškiai kalbi ir nebesakai jokių palyginimų. Mes dabar matome, kad tu viską žinai ir 
nereikia tave klausinėti. Todėl mes ir tikime, kad tu esi išėjęs iš Dievo“. 
    Jėzus jiems atsakė: „Pagaliau tikite? Štai ateina valanda, – ir netgi yra atėjusi, – kai jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną. Tačiau aš ne vienas, nes su manimi yra Tėvas. 
    Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“ 

Skaitiniai KV (294)

Apd 19, 1–8: Ar, tapę tikinčiaisiais, gavote Šventąją Dvasią?

Ps 68, 2–3. 4–5ac. 6–7ab. P.: Pasaulio valstybės, giedokite Dievui! / Aleliuja.


Komentaro autorius – Robertas Urbonavičius

Šios dienos ištrauka iš Apaštalų darbų skamba gan komiškai: apaštalas Paulius atvyksta į Efezą ir randa kelis tikinčiuosius, kurie į klausimą ar jie yra gavę Šventąją Dvasią, atsako: „Mes nė girdėt negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia“. Tikriausiai panašus atsakymas nuskambėtų ir iš šių laikų save tikinčiais laikančiųjų lūpų.
Tikėjimas nėra žinių, kuriomis privalu tikėti visuma. Tikėjimas yra gyvenimas sekant Kristumi. Mus išgano ne enciklopedija, kurioje surašyta visos katalikiškosios doktrinos žinios, bet Viešpats Jėzus ir bičiulystė su juo.

Kuomet mylime Kristų, tuomet svarbu ir tai ko Jis mokė ir moko per savo Bažnyčią. Kitu atveju, mūsų iškaltos tikėjimo tiesos neturi jokio sąlyčio su kasdienybe, kurioje vadovaujamės šio pasaulio išmintimi ir jo dogmomis.

Esame Sekminių novenoje, – melskime Šventosios Dvasios, kad Ji atnaujintų mūsų širdis bei protus, mūsų bendruomenes ir visą Bažnyčią, – idant vis labiau pamiltume Tą, kurį trokštame pažinti ir pažintume Tą, kurį mylime.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai